Nuo 2025 m. sausio 1 d. pagal naująsias CAFE direktyvos nuostatas automobilių gamintojų išmetamųjų teršalų kiekis bus apskaičiuojamas pagal parduotų transporto priemonių skaičių ir jų sunaudojamų degalų kiekį, taikant WLTP (Pasaulinę suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūrą). Nors WLTP transporto priemonių sertifikavimui naudojama jau daugelį metų, anksčiau automobilių gamintojai buvo vertinami pagal pasenusią NEDC procedūrą, kuri nepakankamai įvertino išmetamųjų teršalų kiekį. Pereinant prie WLTP, išmetamųjų teršalų kiekis, remiantis dokumentais, gali padidėti 20-30 %, todėl automobilių gamintojams reikės gerokai pakoreguoti išmetamųjų teršalų kiekį.
Nepaisant šių reguliavimo iššūkių, vidaus degimo varikliai pasiekė optimizavimo ribas. Dar labiau sumažinti degalų sąnaudas galima tik elektrifikuojant transporto priemones – diegiant hibridines sistemas (HEV, PHEV) arba pereinant prie visiškai elektra varomų transporto priemonių (BEV). Norint laikytis šių griežtesnių standartų, automobilių gamintojams gali tekti užtikrinti, kad 20-25 % jų parko sudarytų visiškai elektrinės transporto priemonės.
EPP siūlo technologiškai neutralų požiūrį
EPP pasiūlyme, dėl kurio vidaus balsavimas vyks gruodžio 10 d., pabrėžiama „technologiškai neutrali“ išmetamųjų teršalų mažinimo perspektyva. Pagal šį požiūrį nebūtų teikiama pirmenybė vien tik elektra varomoms transporto priemonėms, bet būtų atsižvelgiama į alternatyvius sprendimus, pavyzdžiui, sintetinį kurą ir anglies dioksido surinkimo technologijas. Automobilių gamintojai spaudžia politikos formuotojus greičiau iš naujo įvertinti 2035 m. draudimo galimybę, teigdami, kad ankstesnė peržiūra – šiuo metu numatyta 2026 m. – gali būti palankesnė švelnesnėms taisyklėms.
Pramonės ir politikos sąveika
CAFE standartai iš pradžių bus taikomi lengviesiems automobiliams, o vėliau – komerciniams furgonams, todėl šis klausimas automobilių pramonei yra labai svarbus. Europos liaudies partijos lyderis Manfredas Weberis pasiūlė atidėti CAFE direktyvos įgyvendinimą dvejiems metams, nurodydamas, kad dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis automobilių gamintojams tenka finansinė našta. Jis teigia, kad gamintojams reikia pakankamai pajamų, kad galėtų įveikti šiuos permainingus pokyčius.
Ši diskusija atspindi platesnę įtampą tarp aplinkosaugos tikslų ir ekonominių realijų, o tai turi didelę reikšmę Europos automobilių sektoriui ir jo perėjimui prie tvaraus judumo.
