Europos Komisija yra tvirtai įsipareigojusi mažinti automobilių išmetamo CO2 kiekį, nors automobilių gamintojai ir politinės grupės vis dažniau ragina sušvelninti šiuos teisės aktus. Europos Sąjungos klimato politikos vadovas Wopke Hoekstra per Briuselyje vykusį pramonės renginį aiškiai pareiškė: „Ne. Atsakymas yra ‚ne”.
Europos liaudies partija (ELP), didžiausia ES Parlamento centro dešiniųjų frakcija, vadovauja kampanijai, kuria siekiama sušvelninti klimato kaitos taisykles. Šis siekis sutampa su automobilių pramonės ir nacionalinių vyriausybių reikalavimais skubiai paremti sunkumus patiriantį Europos automobilių sektorių. Automobilių gamintojai susiduria su silpna paklausa, didele Kinijos gamintojų konkurencija ir mažesniais nei tikėtasi elektromobilių pardavimais.
Automobilių gamintojai siekia lengvatų
Vienas iš pagrindinių EPP pasiūlymų – sušvelninti 2025 m. CO2 ribas, kurių, kaip baiminasi daugelis automobilių gamintojų, jie neįvykdys. Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) apskaičiavo, kad nesugebėjimas laikytis reikalavimų gali kainuoti pramonei 15 mlrd. eurų baudų, o svarbios lėšos gali būti nukreiptos į investicijas į inovacijas ir tvarumą.
Atsakydama į tai, EPP pasiūlė kompromisą: apskaičiuojant atitiktį taikyti trejų metų vidurkį. Taikant šį metodą automobilių gamintojai galėtų nesilaikyti 2025 m. tikslų ir iš karto negautų nuobaudų, jei vėlesniais metais atsiliktų.
Komisijos požiūris
Tačiau Europos Komisija tvirtina, kad klimato taisyklės yra būtinos siekiant teisiškai privalomų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų ir užtikrinant stabilią ir nuspėjamą aplinką investicijoms. Hoekstra anksčiau yra nurodęs, kad istoriškai baudos už reikalavimų nesilaikymą buvo daug mažesnės nei numatyta. Pavyzdžiui, „Volkswagen“ už 2020 m. tikslų nevykdymą teko sumokėti baudas, viršijančias 100 mln. eurų, t. y. gerokai mažesnes nei iš pradžių baimintasi.
Nors automobilių pramonė ir toliau pasisako už lankstumą, ES išlieka ryžtinga. Komisija mano, kad taisyklės yra ne tik labai svarbios klimatui, bet ir priemonė skatinti inovacijas ir išlaikyti Europos konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.
Ši diskusija pabrėžia įtampą tarp ekonominio spaudimo ir aplinkosauginių įsipareigojimų, pabrėždama, kad Europos politikos formuotojams tenka sunkiai rasti pusiausvyrą.
