Gripas pasaulį lydi jau šimtmečius. Tačiau tai, kad žmonija taip ilgai su juo kovojo, nereiškia, kad jis tapo nepavojingas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje užregistruojama apie 1 mlrd. gripo atvejų. Iš jų net 3-5 mln. būna sunkių, o 290-650 000 – mirtinų. Tačiau gripas yra nevienalytė liga, ji gali skirtis sunkumu ir gebėjimu sukelti epidemijas. Ką bendro turi gripas A ir gripas B ir kuo skiriasi?
Trys gripo viruso tipai
Norint palyginti šių dviejų rūšių ligas, pirmiausia reikia prisiminti keletą svarbių faktų. Pirma: gripas yra ūmi ir labai užkrečiama liga. Antra: ją gali sukelti skirtingų tipų virusai – A, B ir C. Medicinos bendruomenė daugiausia dėmesio skiria pirmiesiems dviem, nes C tipo virusas sukelia gana lengvas infekcijas ir nesukelia epidemijų.
Ką bendro turi gripas A ir B?
Nors gripo eiga labai priklauso nuo to, koks virusas jį sukelia, net ir neatsižvelgiant į etiologiją, galima rasti tam tikrų panašumų.
A ir B gripo virusai priklauso vienai šeimai, vadinamai Orthomyxoviridae. Jų genetinę medžiagą sudaro RNR, o viruso dalelės struktūrą sudaro lipidinis apvalkalas su būdingais paviršiaus baltymais. Tačiau ši informacija labiau domina virusologus. Paciento požiūriu svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tiek A, tiek B gripu dažniausiai sergama panašiu laikotarpiu, t. y. nuo spalio iki balandžio mėnesio, vadinamuoju gripo sezonu. Kaip užsikrečiama? Abiejų tipų virusai dažniausiai plinta lašeliniu būdu, kosint, čiaudint ir liečiantis prie paviršių, ant kurių yra viruso. Didžiausias užkrečiamumas pastebimas tuo metu, kai pasireiškia pirmieji simptomai. Todėl, jei kas nors iš aplinkinių pradeda jaustis „nepatogiai“, geriau laikytis saugaus atstumo. Sergantis asmuo gali platinti infekciją, net jei jo simptomai yra labai nepastebimi.
Kuo skiriasi gripas B ir A?
A gripo virusas laikomas pavojingiausiu iš visų gripo virusų. Be didelio virulentiškumo, jam būdingas trumpas inkubacinis laikotarpis, gebėjimas sukelti epidemijas ir didelis mutacijų skaičius, todėl kasmet tenka kurti naujas vakcinas. Palyginimui, B gripo viruso genomas yra stabilesnis, todėl sumažėja rizika, kad jis virs pandeminiu gripu, be to, juo gali užsikrėsti tik žmonės, o ne žmonės ir gyvūnai, kaip A viruso atveju. Per vieną gripo sezoną statistiškai stebimos dvi skirtingos A viruso atmainos ir tik viena B viruso atmaina.
A ir B tipo gripo simptomai
Abiejų tipų virusų sukeliamo gripo simptomai yra labai panašūs. Virusui pradėjus daugintis organizme, patinsta trachėjos, bronchų ir bronchiolių gleivinė, todėl atsiranda kvėpavimo takų simptomų. Pacientui pasireiškia: raumenų skausmas, karščiavimas, šalčio pojūtis, šaltkrėtis, kosulys, gerklės dirginimas, blogos savijautos ir silpnumo pojūtis, kartais nosies užgulimas ir išskyros iš nosies. Rečiau pasitaikantys simptomai yra švokštimas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas.
Nepaisant šių panašumų, gripas A yra pagrindinė rimtesnių komplikacijų, tokių kaip pneumonija, miokarditas ir neurologiniai sutrikimai, priežastis, todėl į ligoninę patenka daug daugiau pacientų. Žinoma, abiejų tipų virusai ypač pavojingi lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, žmonėms su susilpnėjusiu imunitetu, taip pat senjorams ir vaikams.
A ir B gripo diagnostika ir gydymas
Kadangi klinikiniai simptomai neleidžia aiškiai atskirti A ir B gripo, labai svarbi yra laboratorinė diagnostika, pagrįsta molekuliniais tyrimais arba greitaisiais antigenų testais.
Dauguma žmonių, kurių imuninė sistema yra gera, gripu suserga savaime (po 3-7 dienų; kosulys, nuovargis ir bloga savijauta gali išlikti iki dviejų savaičių). Tokiais atvejais pakanka:
- pailsėti namuose,
- vengti rūkymo,
- vartoti vaistus nuo temperatūros ir skausmo (pvz., paracetamolį arba nesteroidinius vaistus nuo uždegimo),
- tinkamo organizmo drėkinimo,
- jei reikia, naudoti vaistus nuo kosulio, nosies kraujagysles sutraukiančius vaistus ar nosies druskos tirpalus.
Vartojant antivirusinius vaistus, pavyzdžiui, oseltamivirą arba zanamivirą, sumažėja gripo sunkumas ir maždaug viena diena sutrumpėja ligos trukmė. Šie vaistai sumažina sukėlėjo išsiskyrimą iš kvėpavimo takų ir komplikacijų tikimybę.
Vakcinos nuo abiejų tipų gripo
Galima paklausti: dėl kokios priežasties mokslininkai toliau analizuoja gripo virusų tipų skirtumus ir panašumus? Atsakymas paprastas – jie ne tik nori sužinoti daugiau, bet ir nori rasti būdų, kaip geriausiai apsaugoti visuomenę nuo šios grėsmės. Vakcinos nuo gripo yra pagrindinė priemonė, padedanti išvengti užsikrėtimo A ir B gripo virusais. Kiekvienais metais jų sudėtis atnaujinama remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kuri stebi cirkuliuojančias padermes ir numato dominuojančius variantus ateinančiam sezonui. Skiepijimas ne tik sumažina riziką susirgti, bet ir palengvina ligos eigą bei sumažina komplikacijų riziką.
Šaltiniai: Infekcinės ir parazitinės ligos. Ed. Robert Filisiak. Czelej. Volume 3. 2020.
Infekcinės ligos ir apsinuodijimai Lenkijoje. Nacionalinis visuomenės sveikatos institutas – Nacionalinis higienos institutas Užkrečiamųjų ligų epidemiologijos ir priežiūros skyrius. Vyriausioji sanitarijos inspekcija Žmonių infekcijų ir užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės departamentas.
