Spalio 13 d., Europai minint Saugių kelių dieną, Vilnius atidžiau apžvelgia, kaip pasikeitė jo gatvės ir šaligatviai, siekiant apsaugoti visus, judančius mieste. Per pastaruosius metus buvo įgyvendinta keletas svarbių patobulinimų – nuo naujų pėsčiųjų perėjų ir lytėjimo įspėjamųjų juostų iki išplėstų paspirtukų ir dviračių stovėjimo aikštelių. Pastangas dalijasi tokie miesto partneriai kaip „Bolt“ ir „Wolt“, kurie šį rudenį savo kurjerių partneriams pabrėžė kelių eismo saugumą.
Saugumas per dizainą ir sąmoningumą
„Saugus eismas – tai ne tik taisyklės – tai kasdieniai įpročiai“, – sakė miesto mobilumo agentūros „JUDU“ vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė. „Prisisegus saugos diržą, užsidėjus šalmą ar paskambinus dviračio skambučiu, saugome ne tik save, bet ir visus aplinkinius. Saugumas turi tapti bendra kasdienybe.“
JUDU, bendradarbiaudama su Vilniaus miesto savivaldybe ir privačiais partneriais, tęsia kampaniją „Vilniaus ritmas – kai judame sutartinai“, skatindama atsakingą elgesį ir abipusę pagarbą tarp visų eismo dalyvių.
Kas daroma siekiant pagerinti eismo saugumą?
Viena bandomoji iniciatyva skirta sankryžoms, kuriose susitinka pėsčiųjų, dviratininkų ir transporto priemonių srautai. Ten miestas įrengė geltonos tekstūruotos įspėjamosios juostos – įkvėptos Olandijos infrastruktūros – ir antžeminius ženklus su užrašu LĖČIAU!, kad būtų skatinama mažinti greitį. Raudonos neslidžios dangos dabar pabrėžia didelės rizikos zonas, taip sumažindamos susidūrimų tikimybę.
- Naujos pėsčiųjų perėjos įrengtos dviračių takuose šalia autobusų stotelių ir pagrindinių viešųjų vietų, siekiant aiškiau nustatyti pirmumo teisę.
- Patobulinti ženklai dviračių takuose įspėja apie pėsčiuosius ir išvažiavimus iš įvažiavimų, pagerindami vairuotojų informuotumą sankryžose.
- Kelių ženklinimas primena vairuotojams, kad dviračių perėjose reikia duoti kelią, taip padidinant nuspėjamumą visiems eismo dalyviams.
Mikromobilumo valdymas: parkavimas ir tvarka
Miestas taip pat išplėtė elektrinių paspirtukų ir dviračių stovėjimo aikšteles – 2025 m. buvo įrengta 350 naujų vietų. Kiekviena iš jų aiškiai pažymėta specialiais kelio ženklais, kad transporto priemonės neužstotų šaligatvių ir pėsčiųjų zonų. Šios priemonės padeda integruoti mikromobilumą į platesnį miesto saugumo tinklą nesukeliant chaoso siaurose gatvėse.
Partneriai, skatinantys pokyčius: „Bolt“ ir „Wolt“
Auga ir privačiojo sektoriaus įsitraukimas. Šį rudenį „Wolt“ pradėjo saugos švietimo programą savo kurjerių partneriams. Joje aptariamos vietinės kelių eismo taisyklės, matomumo patarimai esant blogam orui ir tinkama saugos įranga. „Mūsų kurjeriai yra vieni aktyviausių eismo dalyvių – kasdien juda automobiliu, dviračiu ar paspirtuku“, – sakė „Wolt“ generalinis direktorius Baltijos šalims Mantas Lomsargis. „Siekiame sustiprinti jų žinias ir prisidėti prie saugesnio eismo kultūros Vilniuje.“
„Bolt Food“ laikosi panašaus požiūrio. „Kurjeriai yra gyvybiškai svarbi miesto pristatymo ekosistemos dalis. Kad miestai veiktų sklandžiai, visi kelyje esantys asmenys turi elgtis atsakingai. Todėl mes nuolat mokome ir primename savo partneriams apie saugų elgesį kelyje“, – aiškino Povilas Račas, „Bolt Food“ šalies vadovas Lietuvoje.
Paspirtukų, dviratininkų ir pėsčiųjų saugumas
Elektriniai paspirtukai dabar įprastas vaizdas Vilniuje ir gali sumažinti spūstis, tačiau jie taip pat kelia naujų pavojų. 2024 m. buvo užregistruota daugiau nei 2800 eismo taisyklių pažeidimų, susijusių su paspirtukais, 180 žmonių buvo sužeisti. Apie 70 % vairuotojų vis dar nedėvi šalmų, o daugelis avarijų sukelia sunkias galvos ar veido traumas.
Dviratininkų skaičius taip pat auga – tai simbolizuoja laisvę ir tvarų mobilumą. Tačiau mišraus naudojimo erdvės reiškia, kad saugumas išlieka trapus. Dviratininkų sužalojimų skaičius per metus išaugo beveik 4 %, o ekspertai pažymi, kad paprastos priemonės, tokios kaip skambučiai ir žibintai, galėtų padėti išvengti daugelio susidūrimų.
Pėstieji išlieka labiausiai pažeidžiami. Pastaraisiais metais pėsčiųjų sužalojimų skaičius išaugo 8 %, o mirčių – nerimą keliančiai 40 %. „Ausinių garso sumažinimas, telefono padėjimas į šalį ir atšvaito dėvėjimas gali išgelbėti gyvybę“, – pažymėjo Levulytė-Staškevičienė. „Kiekvienas atsakingas žingsnis signalizuoja kitiems: „Aš čia, pamatykite mane.“
Vilnius rodo pavyzdį
Derindamas infrastruktūros atnaujinimą, švietimo kampanijas ir bendradarbiavimą tarp viešojo ir privačiojo sektorių, Vilnius toliau daro nuolatinę pažangą siekdamas saugesnių gatvių. Europai minint Saugių kelių dieną, Lietuvos sostinė parodo, kad tikri pokyčiai įvyksta tada, kai visi eismo dalyviai – vairuotojai, dviratininkai, kurjeriai ir pėstieji – juda kartu pagarbiai ir sąmoningai.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis apie eismo saugumą Vilniuje komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
