Vokietijos automobilių pramonė, ilgą laiką laikoma stipriausios Europos ekonomikos stuburu, išgyvena vieną sunkiausių laikotarpių per daugiau nei dešimtmetį. Oficialūs duomenys rodo, kad užimtumo lygis sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2011 m., todėl kyla klausimų dėl automobilių gamybos ateities Vokietijoje ir platesnio poveikio Europos rinkai.
Užimtumas Vokietijos automobilių pramonėje pasiekė žemiausią lygį per dešimtmetį
Remiantis oficialia vyriausybės statistika, kurią cituoja „Automotive News Europe“, 2025 m. rugsėjo mėn. pabaigoje Vokietijos automobilių sektoriuje dirbo 721,4 tūkst. žmonių, įskaitant komponentų tiekėjus. Tai žemiausias lygis nuo 2011 m. vidurio, kai pramonėje dirbo 718 tūkst. darbuotojų. Nuosmukis yra spartus ir gerokai didesnis nei bendrame gamybos sektoriuje.
Spartesnis nuosmukis nei bendrame gamybos sektoriuje
Palyginti su praėjusiais metais, automobilių gamybos sektoriuje dirbančiųjų skaičius sumažėjo 48,7 tūkst. – 6,3 % mažiau nei 2024 m. rugsėjį. Palyginimui, Vokietijos gamybos darbuotojų skaičius per tą patį laikotarpį sumažėjo tik 2,2 %. Tai rodo, kad automobilių pramonė traukiasi beveik tris kartus sparčiau nei likusi pramonės ekonomika.
- 721,4 tūkst. darbuotojų 2025 m. rugsėjį;
- 48,7 tūkst. mažiau darbo vietų, palyginti su 2024 m.;
- Didžiausias nuosmukis tarp sektorių, kuriuose dirba daugiau nei 200 tūkst. darbuotojų;
- Automobilių pramonės etatų mažinimas gerokai viršija šalies vidurkį.
Masiniai atleidimai iš darbo pagrindinėse automobilių pramonės grupėse
Keletas didelių Vokietijos gamintojų ir tiekėjų jau paskelbė apie didelius restruktūrizavimo planus. Pasak pramonės analitikų, šie atleidimai atspindi esminius pokyčius pasaulinėse automobilių rinkose, mažėjančią paklausą ir didėjantį užsienio konkurentų spaudimą.
Paskelbtų atleidimų pavyzdžiai
Vien per pastaruosius metus kelios įmonės pristatė reikšmingas darbo vietų mažinimo strategijas:
- „Bosch“ paskelbė apie planus iki 2030 m. panaikinti 13 tūkst. darbo vietų dėl mažėjančios paklausos ir pasaulinės konkurencijos;
- „ZF Friedrichshafen“ planuoja panaikinti apie 7,6 tūkst. darbo vietų, restruktūrizuodama elektrinių pavarų padalinius;
- „Volkswagen Group“ patvirtino trijų gamyklų Vokietijoje uždarymą ir dešimčių tūkstančių darbo vietų panaikinimą;
- „Ford“ panaikins 4 tūkst. darbo vietų Europoje, įskaitant 3 tūkst. Vokietijoje;
- „Audi“ peržiūri savo darbo jėgą, atsižvelgdama į būsimą restruktūrizavimą ir galimą atleidimai iš darbo.
Ypač svarbu tai, kad šie sprendimai paveikia tiek tradicinių vidaus degimo variklių operacijas, tiek elektromobilių kūrimo komandas, o tai rodo sisteminį sulėtėjimą, o ne laikiną korekciją.
Pagrindinės Vokietijos automobilių pramonės nuosmukio priežastys
Pramonės ekspertai įvardija kelis persidengiančius veiksnius, prisidedančius prie sektoriaus nuosmukio. Daugelis šių iššūkių kyla dėl pasaulinių rinkų permainų ir struktūrinių ekonominių pokyčių, kurie yra ypač sunkūs tradiciniams Europos gamintojams.
Pagrindiniai nuosmukio veiksniai
Remiantis pramonės analizėmis ir rinkos duomenimis, svarbų vaidmenį atlieka šios problemos:
- lėtesnis nei tikėtasi elektromobilių diegimas visoje Europoje;
- mažų, įperkamų miesto automobilių segmento išnykimas dėl reglamentų ir didėjančių gamybos sąnaudų;
- padidėję importo tarifai, kuriuos nustato Jungtinės Valstijos, dėl kurių eksportas tampa mažiau konkurencingas;
- nuolatinis puslaidininkių trūkumas, turintis įtakos gamybos grafikams;
- sparčiai auganti konkurencija iš Kinijos elektromobilių gamintojų, siūlančių pigesnius modelius.
Lietuvoje skaitytojams svarbu atkreipti dėmesį, kad daugelis Lietuvoje parduodamų transporto priemonių yra iš Vokietijos gamyklų arba tiekimo grandinių, o tai reiškia, kad užsitęsę sutrikimai gali turėti įtakos modelių prieinamumui, laukimo laikui ir galbūt transporto priemonių kainoms vidutinės trukmės laikotarpiu.
Koks jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
