Vokietijos automobilių gamintojas BMW paskelbė naują tarpinį klimato tikslą: iki 2035 metų bendrovė siekia sumažinti anglies dvideginio ekvivalento (CO2e) emisijas bent 60 mln. tonų, lyginant su 2019 metais. Tai yra papildoma ilgalaikės strategijos dalis, kuria BMW siekia tapti klimatui neutrali iki 2050 metų arba anksčiau.
Koks tai tikslas ir kuo jis skiriasi nuo ankstesnių planų?
Naujasis tikslas – iki 2035 m. sumažinti ne mažiau kaip 60 mln. tonų CO2e, skaičiuojant visos BMW veiklos mastu ir lyginant su 2019 m. lygiu. Tai reiškia, kad gamintojas padidina ambicijas maždaug 20 mln. tonų daugiau nei anksčiau numatytas tikslas iki 2030 m., todėl tarpinė atkarpa iki 2035 m. tampa aiškiu „etapu“ kelyje link visiško neutralumo.
Skirtingai nuo daugelio tik į išmetimą iš išmetimo vamzdžio besikoncentruojančių planų, BMW tikslas apima visas išmetamų dujų grandis – nuo žaliavų išgavimo ir komponentų gamybos iki galutinio automobilio naudojimo kliento rankose, nepriklausomai nuo to, ar tai yra elektrinis, hibridinis ar vidaus degimo variklio modelis.
Kodėl BMW kalba apie visą gyvavimo ciklą, o ne tik išmetimą kelyje?
Automobilių pramonė vis dažniau vertina ne tik tai, kas išmetama vairuojant, bet ir tai, kiek CO2e susidaro pagaminant automobilį, plieną, aliuminį, baterijas ir kitus elementus. Elektrinis automobilis gali būti beveik „nulis“ išmetimo kelyje, tačiau baterijų gamyba ir žaliavų kasyba yra itin emisijoms jautrūs etapai.
Būtent todėl BMW deklaruoja, kad siekia mažinti emisijas per visą gyvavimo ciklą – nuo tiekėjų iki galutinio naudojimo fazės. Tai reiškia, kad iššūkiai ir sprendimai atsiranda ne tik inžinierių projektuojant naują modelį, bet ir tiekimo grandinėse bei energijos vartojime gamyklose.
Pagrindinės priemonės: nuo atsinaujinančios energijos iki perdirbtų medžiagų
Norint pasiekti tokio masto sumažinimą, BMW žada keisti tiek produktus, tiek procesus. Numatomi keli pagrindiniai kryptiniai sprendimai:
- Atsinaujinančios energijos plėtra gamyboje ir tiekimo grandinėje. Gamyklose ir tiekėjų tinkluose siekiama maksimaliai pereiti prie elektros iš vėjo, saulės ar kitų atsinaujinančių šaltinių, mažinant iškastinio kuro dalį šilumos gamyboje.
- Didesnė antrinių žaliavų dalis. Ypatingas dėmesys skiriamas baterijoms, plienui ir aliuminiui – tai komponentai, kurių gamyba yra itin CO2 imli. Perdirbtų medžiagų naudojimas leidžia sutaupyti reikšmingą dalį emisijų, palyginti su pirminėmis žaliavomis.
- Elektromobilių dalies didinimas parko struktūroje. Nors bendrovė pabrėžia technologinį neutralumą, aišku, kad didesnis visiškai elektrinių ir įkraunamų hibridinių modelių skaičius yra viena iš pagrindinių kryptžių mažinant emisijas naudojimo fazėje.
- Efektyvumo didinimas visų tipų pavaroje. Tobulinamos aerodinaminės kėbulo formos, energiją taupančios padangos, šilumos valdymo sistemos ir kita įranga, leidžianti sumažinti energijos sąnaudas tiek degalams, tiek elektrai.
- Produktų ir procesų inovacijos. BMW akcentuoja naujos kartos baterijų, pažangių gamybos technologijų ir programinės įrangos sprendimų diegimą, kurie kartu gali duoti papildomą CO2e mažinimo efektą.
Ką tai reiškia Europai ir Lietuvai?
Nors tai yra globalus BMW įsipareigojimas, reikšminga plano dalis susijusi su Europos rinka, kuriai keliami vis griežtesni reikalavimai dėl CO2 išmetimo, tiekėjų atsekamumo ir privalomų ataskaitų teikimo. Lietuvoje parduodami BMW automobiliai yra tos pačios europinės politikos dalis – tai reiškia, kad ilgainiui čia daugės efektyvesnių ir elektrifikuotų modelių, o gamintojas stengsis palaikyti savo įvaizdį kaip atsakingas premium segmento atstovas.
Iš vartotojo perspektyvos tai gali reikšti platesnę elektrifikuotų modelių pasiūlą, didesnį dėmesį energijos suvartojimui realiomis sąlygomis ir aiškesnę informaciją apie tai, kiek CO2e „įmontuota“ pačiame automobilyje. Taip pat tikėtina, kad premium segmente vis daugiau reikšmės turės ir tokie rodikliai kaip perdirbtų medžiagų dalis ar gamyklos energijos šaltiniai.
Ši BMW klimato strategija yra globalus verslo tikslas. Lietuvos teisės aktai, mokesčių ir paramos sistemos gali būti kitokios, todėl konkreti įtaka vairuotojams priklausys ir nuo nacionalinių sprendimų.
Iššūkiai: nuo plieno ir baterijų pramonės iki infrastruktūros
Vien gamintojo siekio nepakanka – dalis plano įgyvendinimo labai priklauso nuo išorinių sektorių. Tam, kad iki 2035 m. tikslas būtų įgyvendintas, būtinos permainos plieno ir aliuminio pramonėje, spartesnė baterijų technologijų pažanga, didesnė perdirbimo apimtis ir išvystyta įkrovimo infrastruktūra.
Jeigu plieno gamyba išliks stipriai priklausoma nuo iškastinio kuro, net ir efektyviausi gamybos procesai automobilių sektoriuje turės ribotą poveikį. Panašiai ir su baterijomis – būtina technologinė pažanga, kuri mažintų emisijas gamybos metu ir leistų efektyviau perdirbti panaudotus elementus.
Ar vien elektromobiliai išspręs problemą?
BMW aiškiai pabrėžia, kad vien perėjimo prie elektromobilių nepakanka. Jei elektromobilis pagaminamas naudojant daug emisijas generuojančių žaliavų, o įkraunamas elektra, pagaminta iš iškastinio kuro, bendras CO2e balansas gali būti gerokai prastesnis nei vartotojai tikisi.
Todėl įmonė kalba apie „visų pavarų tipų“ įtraukimą ir iš esmės išplėstą požiūrį: mažinti emisijas ten, kur jos atsiranda, nepriklausomai nuo to, ar automobilį suka elektros variklis, ar benzininis agregatas. Tai reiškia efektyvumo didinimą, atsinaujinančios energijos plėtrą ir žiedinės ekonomikos sprendimus vienu metu.
Ką turėtų žinoti Lietuvos vairuotojai?
Lietuvos vairuotojui šis tikslas nėra tiesioginė teisinė pareiga, tačiau tai signalas, kaip keisis pasiūla ateityje. Vadinasi, po kelerių metų salonuose pamatysime daugiau modelių su mažesnėmis sąnaudomis, didesniu elektriniu nuotoliu ir aiškiau komunikuojamu CO2e pėdsaku.
Be to, skirtingos šalys, įskaitant Lietuvą, diegia savo paramos ar mokesčių sistemas, kurios dažnai remiasi būtent CO2 emisijos rodikliais. Todėl tokie gamintojų žingsniai dažnai sutampa su nacionalinėmis ir ES masto priemonėmis, pavyzdžiui, naudų elektromobilių pirkėjams ar griežtesnių reikalavimų taršesniems automobiliams įvedimu.
Ką stebėti toliau?
Per artimiausius metus svarbiausi rodikliai bus tai, ar BMW pavyks realiai didinti perdirbtų žaliavų dalį baterijose, pliene ir aliuminyje, kiek greitai bus plečiama atsinaujinančios energijos dalis gamyklose, ir kaip sparčiai augs elektrifikuotų modelių pardavimai Europoje bei Lietuvoje.
Ne mažiau svarbu ir tai, kaip į šį iššūkį reaguos kiti gamintojai. Jeigu didieji rinkos dalyviai seks BMW pavyzdžiu ir taip pat konkretizuos vidutinius tikslus iki 2035 m., tai gali pagreitinti visos automobilių pramonės transformaciją.
O koks jūsų požiūris į tokius gamintojų klimato tikslus? Ar jie realiai keičia jūsų pasirinkimus renkantis automobilį? Pasidalykite nuomone komentaruose.
