Jei automagistralėje ar greitkelyje matote, kaip priekyje vienas po kito užsidega stabdžių žibintai, ir įjungiate avarinę signalizaciją prieš spūstį, mandagumo gestas tai nėra. Taip elgtis numato taisyklės. KET 91.7 papunktis nurodo, kad avarinė šviesos signalizacija privalo būti įjungta, „kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų“. Tad prieš kamštį mirksėti avariniais galima, o jei nusprendėte perspėti už jūsų važiuojančius, tai daroma būtent šiuo signalu.
Šiame papunktyje viską lemia vienas žodis – „norima“. Jis neįpareigoja kiekvieno prie eilės artėjančio vairuotojo įjungti avarinius. Pareiga atsiranda tik tada, kai nusprendžiate perspėti kitus, ir tada taisyklės aiškiai nurodo, kokiu signalu tai daryti.
Kamštis taisyklėse vadinamas kliūtimi
Kai kas abejoja, ar eilė stovinčių automobilių apskritai laikytina kliūtimi. Atsakymą pateikia pačios KET. 32 punkte, kuriame kalbama apie pėsčiųjų perėją, minima kliūtis „(grūstis ir panašiai)“, dėl kurios tektų sustoti, taigi grūstis taisyklių tekste tiesiogiai įvardyta kaip kliūties pavyzdys. 128 punktas dar priduria, kad atsiradus kliūčiai vairuotojas privalo sulėtinti greitį, prireikus ir visiškai sustoti.
91 punktas avarinę signalizaciją privalomą daro ir kitais atvejais, pavyzdžiui, įvykus eismo įvykiui ar tikrinančiam pareigūnui sustabdžius. Plačiau – avarinė sustabdžius pareigūnui. Tačiau būtent 91.7 papunktis skirtas atvejui, kai pavojus dar tik artėja.
Kodėl stabdžių žibintų neužtenka
Stabdžių šviesos parodo, kad stabdote. Kad sustosite visiškai, jos nepasako. Važiuojant 130 km/val. greičiu automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 36 metrus, todėl kiekviena sekundė, kurios prireikia už jūsų važiuojančiam vairuotojui suprasti, kad eilė stovi, prideda dar vieną tokį atstumą. Tai ne baimės kėlimas. Tai fizika.
Kodėl tuomet dalis vairuotojų avarinius vis dar laiko pertekliniais? Dalis naujesnių automobilių staigiai stabdydama įjungia juos pati, o vyresniuose šis darbas tenka vairuotojui.
Kada avarinė signalizacija prieš spūstį tampa pažeidimu
KET 86 punktas reikalauja signalą rodyti taip, kad jis „neklaidintų kitų eismo dalyvių“. Čia ir slypi riba. Jei avariniai mirksi visą kelią kamštyje, kai eilė jau tolygiai rieda, apie jokį naują pavojų jie nebeįspėja. Trumpas mirktelėjimas vietoje „ačiū“ tam, kuris praleido į juostą, irgi nepatenka tarp 91 punkte išvardytų atvejų.
Įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. Ta pati dalis tokią pat baudą numato ir už eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose pažeidimą. Spūstyje netrūksta ir kitų pagundų, pavyzdžiui, apvažiuoti eilę lėtėjimo juosta.
Ką daryti, kai priekyje stoja eilė
Kas yra matęs veidrodėlyje nelėtėjantį vilkiką, tas supranta. Pirmosios sekundės čia lemia daugiausia, todėl verta laikytis tokios eilės:
- pažvelkite į galinio vaizdo veidrodėlį ir įvertinkite, kas važiuoja už jūsų;
- stabdykite tolygiai ir iš anksto, kad galinis vairuotojas turėtų daugiau laiko reaguoti;
- avarinę signalizaciją įjunkite, kai greitis krenta staigiai, o eilė priekyje stovi arba beveik stovi;
- išjunkite ją, kai už jūsų esantis automobilis jau sulėtino greitį ir aiškiai mato kamštį.
Taip signalas lieka tuo, kuo jį laiko 91.7 papunktis: įspėjimu apie kliūtį, o ne nuolatiniu fonu, į kurį niekas nebekreipia dėmesio. Kamščio gale stovintis automobilis yra pirmas taikinys tam, kuris eilės laiku nepastebėjo. Jei eilė užsidaro staiga, o avariniai lieka neįjungti, savo automobilio galą paliekate be apsaugos ir tikitės, kad už jūsų važiuojantis tą akimirką žiūri į kelią, o ne į telefoną.







