Japonijoje dalijimosi automobiliais (carsharing) paslaugos tapo kasdienybe, tačiau nauji tyrimai atskleidė netikėtą tendenciją: tūkstančiai žmonių nuomojasi automobilius tam, kad… niekur neišvažiuotų. Šiame straipsnyje aiškinamės, kodėl taip vyksta ir ką tai pasako apie šiuolaikinį gyvenimą didmiesčiuose.
Automobilio nuoma tik tam, kad pabūtum vienas
Viena didžiausių šalies nuomos tinklų valdanti bendrovė „Times 24 Co“ atliko savo klientų apklausą. Rezultatai nustebino net pačius paslaugos operatorius. Paaiškėjo, kad dalis žmonių nuomojasi automobilį tam, kad galėtų ramiai pavalgyti, padirbėti kompiuteriu ar tiesiog nusnūsti.
Kiti klientai prisipažino automobiliuose laikinai laikantys asmeninius daiktus, juos naudojantys kaip tylos kambarį skambučiams ar kaip poilsio vietą tarp pamainų. Šiems žmonėms automobilis – tai ne transporto priemonė, o laikina asmeninė erdvė.
Kiekvienas aštuntas neišvažiuoja iš aikštelės
Kitos bendrovės, „NTT Docomo“, tyrimas patvirtino, kad reiškinys – masinis. Analizuojant nuomos duomenis paaiškėjo, kad maždaug kas aštuntas nuomoto automobilio naudotojas per visą nuomos laiką taip ir nepalieka stovėjimo vietos.
Vadinasi, automobilis čia tampa ne kelionės, o vienatvės ir tylos priemone. Tai visiškai naujas dalijimosi paslaugų panaudojimo būdas, apie kurį prieš kelerius metus mažai kas būtų pagalvojęs.
Mažos erdvės ir triukšmingi kaimynai: kodėl žmonėms reikia „kapsulės“
Tokijas ir kiti Japonijos didmiesčiai susiduria su gerai žinoma problema – itin ribotu asmeniniu plotu. Butai maži, kaimynai arti, o miestas niekada iki galo nenutyla. Ne vienam gyventojui namai nėra ramybės oazė, o dar viena triukšminga erdvė.
Tokijo universiteto sociologas Masayuki Kondo šį reiškinį aiškina taip: „Daugelis japonų gyvena mažuose butuose su plonomis sienomis ir nuolatiniu triukšmu. Automobilis jiems tampa laikina tylos kapsule.“
Psichologė Yuko Murakami papildo, kad didmiesčių gyventojai patiria nuolatinį informacinį ir emocinį spaudimą, todėl ieško būdų bent trumpam „išjungti“ išorinį pasaulį.
Pigiau nei viešbutis ar biuro nuoma valandai
Finansinis aspektas – ne mažiau svarbus. Vienos valandos kompaktiško automobilio nuoma Tokijuje kainuoja apie 700 jenų. Palyginimui, pigiausias viešbučio kambarys nakčiai atsieina nuo maždaug 4000 jenų.
Jeigu žmogui reikia tik vienos ar dviejų valandų ramybės, automobilio nuoma jam tampa daug logiškesniu ir mažiau įpareigojančiu pasirinkimu nei viešbutis ar valandinis biuras.
Kai kurie klientai specialiai renkasi elektromobilius, kad stovėdami vietoje galėtų naudotis kondicionieriumi ar šildymu nepažeisdami taisyklių. Tačiau dalijimosi paslaugų operatoriai jau pradėjo kabinti įspėjimus, kad laikyti įjungtą variklį stovėjimo aikštelėje draudžiama dėl aplinkosaugos reikalavimų. Ši taisyklė galioja Japonijoje. Lietuvos reguliavimas gali skirtis.
Kaip japonai išnaudoja nuomotus automobilius be važiavimo
Automobilių nuomos bendrovės fiksuoja vis įvairesnius netradicinius nuomos tikslus. Tarp dažniausiai minimų:
- ramus valgymas per pietų pertrauką, kai biuro virtuvė perpildyta,
- konfidencialūs darbo ar asmeniniai skambučiai,
- trumpas miegas tarp pamainų ar po naktinio darbo,
- darbas kompiuteriu be trukdžių,
- laikinas asmeninių daiktų laikymas.
Daugeliui tai vienintelė vieta tankiai apgyvendintame mieste, kur jie gali jaustis visiškai netrukdomi ir patys kontroliuoti savo erdvę.
Naudojimosi taisyklės: ką privalo prisiminti carsharingo klientai
Nors nuomoto automobilio naudojimas ne pagal klasikinę paskirtį nėra draudžiamas, paslaugų teikėjai pabrėžia atsakingo elgesio svarbą. Ypač tose vietose, kur automobilių aikštelės glaudžiai ribojasi su gyvenamaisiais namais ar biurais.
Svarbiausi patarimai tokiems vairuotojams ir keleiviams
- Neišlaikykite variklio įjungto be būtino reikalo – tai kenkia aplinkai ir gali pažeisti taisykles.
- Po nuomos visada patikrinkite saloną ir nepalikite asmeninių daiktų.
- Prisiminkite, kad nuomos laikas skaičiuojamas iki minutės, net jei automobilis stovi vietoje.
Ką ši tendencija sako apie miestų ateitį?
„Nevažiuojančių nuomų“ populiarėjimas atskleidžia gilesnę problemą – asmeninės erdvės trūkumą šiuolaikiniuose didmiesčiuose. Kai gyvenamojo ploto mažėja, o stresas didėja, žmonės pradeda ieškoti nestandartinių sprendimų. Japonijoje tokia išeitis netikėtai tapo būtent dalijimosi automobiliais paslauga.
Lietuvoje butai dažnai erdvesni nei Tokijuje, tačiau carsharingas ir čia sparčiai populiarėja. Atsiranda daugiau dirbančiųjų nuotoliniu būdu, plečiasi bendradarbystės erdvės ir dalijimosi ekonomikos paslaugos. Tai reiškia, kad ateityje ir mūsų miestuose automobilis gali tapti ne tik transporto, bet ir asmeninės erdvės sprendimu.
Ką jūs manote apie tokį automobilių panaudojimą? Ar patys išbandytumėte nuomotą automobilį kaip „tylos kapsulę“? Pasidalinkite nuomone komentaruose!
