Trumpėjant šviesiajai paros daliai ir blogėjant matomumui, pėsčiųjų saugumas Lietuvos keliuose tampa ypač aktualus. Policija skelbia gruodžio mėnesį visoje šalyje vykdysianti sustiprintas prevencines priemones, o pėsčiuosius ragina tamsiuoju paros metu neatsisakyti atšvaitų ir žibintų.
Pėsčiųjų žūtys tamsiuoju paros metu išlieka itin didelės
Pastarųjų metų statistika rodo, kad dauguma žuvusiųjų pėsčiųjų žūsta būtent esant blogam matomumui. 2020–2024 m. daugiau nei pusė pėsčiųjų žūčių užfiksuota tamsiuoju paros metu. 2020 m. žuvo 52 pėstieji, iš jų 36 – tamsoje. 2021 m. žuvo 28 pėstieji (15 tamsiuoju paros metu), 2022 m. – 31 (19 tamsiuoju paros metu), 2023 m. – 33 (21 tamsiuoju paros metu), 2024 m. – 35, iš jų net 26 tamsiuoju paros metu.
2025 m. iki spalio mėnesio užfiksuotos 23 pėsčiųjų žūtys, 8 iš jų įvyko esant prastam matomumui. Sužeistųjų skaičiai taip pat kelia nerimą: kasmet sužalojami šimtai žmonių, o reikšminga dalis jų nukenčia būtent tamsoje.
Eismo saugumo specialistas Tomas Petraitis pabrėžia, kad pėstieji dažnai pervertina savo matomumą kelyje: „Žmogui atrodo, kad jis aiškiai mato automobilį, todėl mano, jog ir vairuotojas jį pastebės. Tačiau vairuotojas pėsčiąjį neretai pamato tik kelių metrų atstumu – tada sureaguoti jau per vėlu.“
Pažeidimų mažėja, bet pavojus niekur nedingo
Policija kasmet fiksuoja šimtus atvejų, kai pėstieji tamsiuoju paros metu nenaudoja atšvaitų ar kitų matomumą gerinančių priemonių. Vis dėlto pastaraisiais metais matoma mažėjimo tendencija: 2023 m. užregistruoti 768 tokie pažeidimai, 2024 m. – 646, o 2025 m. per dešimt mėnesių – 430.
Nors skaičiai mažėja, pareigūnai pabrėžia, kad dalis žmonių vis dar eina neapšviestais keliais be atšvaitų ar žibintų. Tamsoje vairuotojai tokius pėsčiuosius pamato tik visai priartėję. Itin pavojingos situacijos susidaro tada, kai kelyje prasilenkia dvi transporto priemonės – žibintai trumpam apakina vairuotojus, todėl galimybė pastebėti priekyje einantį žmogų dar labiau sumažėja.
Lietuvos policijos atstovas akcentuoja, kad atšvaitas nėra tik formalus reikalavimas: „Atšvaitas – ne dekoracija, o gyvybę gelbstinti priemonė. Mūsų tikslas – kad žmonės jį segėtų ne dėl baudos baimės, bet todėl, kad nori saugiai grįžti namo.“
Kodėl gruodžio mėnuo ypač pavojingas pėstiesiems?
Žiema visiems eismo dalyviams kelia papildomų iššūkių, tačiau gruodis išsiskiria dar didesniu intensyvumu. Šventiniu laikotarpiu žmonės daugiau vaikšto pėsčiomis – vyksta į prekybos centrus, muges, koncertus, lanko miestų centrus ir eglutes. Dažnesni vakariniai pasivaikščiojimai sutampa su didžiausiomis spūstimis ir prasčiausiu matomumu.
Gyventojai dažnai skuba, yra labiau susijaudinę, mažiau kreipia dėmesio į aplinką. Keliuose formuojasi ilgos automobilių eilės, vairuotojai nervinasi, trumpėja jų reakcijos laikas. Prastos oro sąlygos – šlapdriba, lietus, rūkas, pažliugęs sniegas – dar labiau blogina matomumą ir pailgina stabdymo kelią.
Didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune, vakarinis pikas sutampa su tamsiuoju paros metu, kai pėstieji ir vairuotojai priversti dalintis ta pačia ribota erdve. Tokios sąlygos padidina tikimybę, kad pėstįjį vairuotojas pamatys gerokai per vėlai.
Prevencinės policijos priemonės visoje Lietuvoje
Siekdama sumažinti nelaimių skaičių, policija visą gruodžio mėnesį organizuoja prevencines akcijas visoje Lietuvoje. Pareigūnai patruliuos tiek valstybinės, tiek vietinės reikšmės keliuose, vykdys viešąjį, neviešąjį ir mišrųjį patruliavimą.
Gruodžio 7–9 d. numatytas sustiprintas pėsčiųjų, dviratininkų ir mikrojudumo priemonių vairuotojų kontrolės laikotarpis. Daugiausia dėmesio bus skiriama atšvaitų, šviesą atspindinčių liemenių ir žibintų naudojimui, taip pat važiavimui ir ėjimui ten, kur tai leidžia Kelių eismo taisyklės.
Pėstiesiems, kurie tamsiuoju paros metu nesilaiko matomumo reikalavimų, gali būti skiriama nuo 20 iki 40 eurų bauda. Vis dėlto pareigūnai pabrėžia, kad baudos nėra pagrindinis tikslas – svarbiausia, kad šviesą atspindinčios priemonės taptų kasdieniu įpročiu.
Lietuvos Kelių eismo taisyklės numato, kad pėstieji, einantys ne gyvenvietėse tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, privalo segėti atšvaitą, dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba neštis žibintą.
Kaip pėstieji ir vairuotojai gali sumažinti riziką?
Eismo saugumas priklauso nuo visų dalyvių elgesio. Policija ir eismo ekspertai išskiria kelis pagrindinius patarimus, kurie padeda išvengti skaudžių nelaimių:
- Pėstieji tamsiuoju paros metu turėtų visada segėti atšvaitą ar dėvėti šviesą atspindinčią liemenę, ypač užmiestyje.
- Vairuotojai privalo pristabdyti prie pėsčiųjų perėjų, gyvenamųjų rajonų ir prastai apšviestų atkarpų, numatyti, kad pėsčiasis gali pasirodyti netikėtai.
- Dviratininkai ir mikrojudumo priemonių vairuotojai turi pasirūpinti veikiančiais priekiniais ir galiniais žibintais, atšvaitais ant dviračio ar paspirtuko.
- Visi eismo dalyviai turėtų vengti skubėjimo, nenaudoti telefono ir kitų dėmesį blaškančių priemonių, ypač gruodį, kai eismas intensyvesnis.
Eismo saugumo konsultantas Darius Jankauskas primena, kad matomumas kelyje yra gyvybiškai svarbus: „Atšvaitas gali padidinti pėsčiojo matomumą nuo 20–30 metrų iki daugiau nei 100 metrų. Tai skirtumas tarp pavojingos situacijos ir spėjimo sustabdyti automobilį laiku.“
Išvada
Gruodis Lietuvoje – metas, kai pėsčiųjų saugumas tampa tikru išbandymu. Tamsa, prastos oro sąlygos, šventinis skubėjimas ir spūstys sukuria situaciją, kurioje bet koks neapdairumas gali kainuoti gyvybę. Policijos vykdomos prevencinės priemonės yra svarbi grandis, tačiau lemiamą vaidmenį vis tiek atlieka kiekvieno iš mūsų atsakomybė.
Atšvaitas, žibintas, didesnis atidumas ir kantrybė – paprasti veiksmai, galintys išgelbėti ne vieną gyvybę Lietuvos keliuose.
Ką jūs manote apie pėsčiųjų saugumo situaciją Lietuvoje? Ar dažnai pastebite žmones be atšvaitų? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.
