TÜV 2025 ataskaita atskleidžia ryškius 8–9 metų amžiaus automobilių techninės būklės skirtumus. Nors vidutinis defektų rodiklis šioje amžiaus grupėje siekia 18,3 proc., keli modeliai artėja prie 30 proc. ribos arba ją viršija, o tai reiškia, kad beveik vienas iš trijų automobilių nepraeina patikros. Keista, bet silpniausiai pasirodę automobiliai yra ne tik ekonominės klasės, bet ir aukščiausios klasės modeliai, kuriuos daugelis pirkėjų laiko patvariais. Tai kelia svarbių klausimų Lietuvos vairuotojams, svarstantiems apie naudotų automobilių importą iš Vokietijos.
Kodėl 8–9 metų amžiaus automobiliai pasižymi tokiais dideliais patikimumo skirtumais
Šis amžiaus intervalas daugeliui transporto priemonių yra lūžio taškas: pradeda dilti pakabos komponentai, labiau pastebima korozija, o elektroninės sistemos rodo jų amžių. Daug naudotų arba netinkamai prižiūrimų automobilių gedimai pastebimi atliekant TÜV patikras. Pirkėjams Lietuvoje, kur didelė dalis naudotų transporto priemonių atkeliauja iš Vokietijos, prieš įsipareigojant pirkti, labai svarbu suprasti šiuos modelius.
Ką matuoja TÜV patikra
TÜV ekspertai tikrina konstrukcijos koroziją, stabdžių veikimą, pakabos vientisumą, išmetamųjų teršalų sistemas, apšvietimą ir elektronines funkcijas. Didelis gedimų rodiklis rodo ne atsitiktines problemas, o sisteminius tam tikrų modelių trūkumus, ypač nuvažiavus 100 000–150 000 kilometrų.
- Daugiau nei 25 procentų defektų rodiklis rodo konstrukcijos ar patvarumo problemas.
- Premium klasės modeliai dažnai genda dėl brangių, sudėtingų komponentų, o ne dėl prastos surinkimo kokybės.
- Automobiliai, daugiausia važinėjantys trumpais miesto maršrutais, gali greičiau susidėvėti.
Blogiausiai veikiantys 8–9 metų automobiliai pagal TÜV 2025
Ataskaitoje išvardyti modeliai, kuriuose yra didžiausia didelių defektų dalis. Sąraše pateikiami tiek maži miesto automobiliai, tiek dideli premium klasės visureigiai, o tai rodo, kad kaina negarantuoja ilgaamžiškumo.
„Kia Picanto“ – 21,7 % defektų, 76 000 km
Mažas ir populiarus miesto automobilis, tačiau senstantys modeliai dažnai kenčia nuo pakabos susidėvėjimo ir korozijos ant kėbulo elementų. Lietuvos keliuose, ypač nelygiuose miesto rajonuose, tai gali lemti papildomas remonto išlaidas.
„Opel Insignia“ – 21,7 % defektų, 147 000 km
Įprasta „Insignia“ rida yra didelė, o modelis žinomas dėl vairo mechanizmo komponentų ir elektronikos problemų. Pirkėjai turėtų atidžiai patikrinti techninės priežiūros istoriją.
„Peugeot 2008“ ir „Peugeot 308“ – apie 22 % defektų
Abu modeliai turi pakabos jungčių ir stabdžių komponentų susidėvėjimo požymių. Nors jie vis dar gali būti geri pirkiniai, jų gedimų rodikliai viršija segmento vidurkį.
„Volkswagen Sharan“ – 22,1 % defektų, 150 000 km
Dideli vienatūriai dažnai nuvažiuoja daug šeimos ir tolimųjų reisų kilometrų, todėl susidėvi sunkios stumdomos durys, pakaba ir elektronika. Importuotų „Sharan“ automobilių rida Lietuvoje dažnai būna dar didesnė.
BMW 2 Active Tourer – 23,2 % defektų
Premium klasės kompaktiški vienatūriai kenčia nuo senstančios elektronikos ir turbininių variklių susidėvėjimo. Remonto išlaidos gali viršyti transporto priemonės vertę, jei savininkas apleidžia techninę priežiūrą.
„Ford Fiesta“, „Nissan Micra“, „Renault Clio“ – 24–25 % defektų
Maži miesto automobiliai dažnai sensta greičiau dėl trumpų kelionių, dažno šalto užvedimo ir kuklių variklių, veikiančių didele apkrova. Korozija taip pat dažna.
„Ford Focus“ – 26,1 % defektų, 124 000 km
„Focus“ išlieka populiarus ir malonus vairuoti, tačiau TÜV duomenys rodo konstrukcinius rūdis, pakabos gedimus, vairavimo problemas ir elektros problemas. Saugus pasirinkimas yra tik transporto priemonės su puikiais techninės priežiūros įrašais.
BMW X5/X6 – 27,4 % defektų, 153 000 km
Dideli prabangūs visureigiai yra vieni iš problemiškiausių. Dažnai genda pneumatinė pakaba, automatinės pavarų dėžės ir sudėtingos visų varančiųjų ratų sistemos. Remontas gali būti labai brangus, ypač automobiliams, kurių rida didesnė nei 200 000 km, o tai įprasta tarp importuotų automobilių.
„Dacia Sandero“ – 27,8 % defektų
Paprasta konstrukcija negarantuoja ilgalaikio patvarumo. „Sandero“ kenčia nuo greitesnio pakabos susidėvėjimo, korozijos išmetimo sistemoje, stabdžių problemų ir nuolatinio elektros dirginimo.
„Dacia Duster“ – 29,8 % defektų
Nors populiarūs Rytų Europoje, ankstyvieji „Duster“ pasižymi silpna apsauga nuo korozijos, ypač ant kėbulo dugno plokščių ir slenksčių. Važiavimas bekele smarkiai padidina pakabos ir išmetimo komponentų susidėvėjimą.
BMW 5 ir 6 serijos – 29,9 % defektų, 163 000 km
Premium klasės sedanai ir didieji visureigiai pirmauja sąraše, kur beveik 30 procentų didelių gedimų rodiklis. Dažniausios problemos: pneumatinės pakabos gedimai universaliuose modeliuose, ZF automatinės pavarų dėžės problemos, netinkamai veikianti elektronika ir paskirstymo grandinės susidėvėjimas tam tikruose dyzeliniuose varikliuose. Daugelis automobilių turi automobilių parko istoriją ir labai didelę ridą.
Kodėl Lietuvos pirkėjai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į TÜV duomenis
Dauguma į Lietuvą importuojamų naudotų automobilių yra iš Vokietijos, dažnai praėjus arba vos praėję TÜV patikrą. TÜV statistika atskleidžia, kurie modeliai greičiausiai generuos dideles eksploatavimo išlaidas. Automobilis, kurio defektų rodiklis yra 25–30 procentų, nebūtinai yra blogas pirkinys, tačiau jį reikia gerokai atidžiau patikrinti: patikrinti dėl rūdžių, patikrinti pakabą, atlikti diagnostinius skenavimus ir patvirtinti tikrąją ridą.
Eksperto įžvalga
„Didelis defektų skaičius 8–9 metų senumo automobiliuose dažniausiai atspindi konstrukcijos nusidėvėjimą, o ne pavienes problemas. Pirkėjai prieš pirkdami turi įvertinti koroziją, pakabos laisvumą ir elektronikos gedimus“, – pažymi automobilių patikros specialistai. Pramonės analizė rodo, kad pasirinkus modelį, kurio gedimų rodiklis yra mažesnis nei vidutinis, galima kasmet sutaupyti šimtus eurų remontui.
Ką tai reiškia naudotų automobilių pirkėjams Lietuvoje
TÜV 2025 ataskaitoje išskiriami modeliai, kuriems reikia skirti ypatingą dėmesį. Lietuvos pirkėjai, kurie labai priklauso nuo importuotų naudotų transporto priemonių, šiuos duomenis turėtų interpretuoti kaip rekomendacijas, o ne kaip absoliutų draudimą. Daugelis sąraše esančių automobilių vis dar gali patikimai tarnauti, jei yra gerai prižiūrimi, tačiau brangaus remonto rizika smarkiai didėja su amžiumi ir rida.
Kokia jūsų nuomonė? Ar vis dar svarstytumėte įsigyti vieną iš šių 8–9 metų senumo modelių? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
