Daugelis vairuotojų mano, kad Europos Sąjungos atsisakymas visiškai uždrausti automobilius su vidaus degimo varikliais reiškia, kad po 2035 m. viskas liks kaip įprasta. Iš tikrųjų skaičiai, rodantys naujus CO₂ tikslus, rodo, kad rinka smarkiai pasikeis net ir be aiškaus draudimo.
Kodėl 2035 m. sprendimas keičiasi mažiau, nei atrodo
CO₂ tikslo sumažinimas nuo 100 % iki 90 % buvo plačiai interpretuojamas kaip atsisakymas uždrausti automobilius su vidaus degimo varikliais.
Politiniu požiūriu tai buvo svarbus signalas. Tačiau rinkos požiūriu poveikis yra ribotas.
ES išmetamųjų teršalų taisyklių struktūra vis dar labai apsunkina didelio masto vidaus degimo ir lengvųjų hibridinių automobilių pardavimą.
Iš kur iš tikrųjų kyla naujos CO₂ ribos
Visos sistemos atskaitos taškas išlieka 2021 m. parko tikslas – 95 g CO₂/km pagal NEDC standartą.
Perskaičiavus į dabartinę WLTP metodiką, tai atitinka maždaug 116 g CO₂/km.
Pagal peržiūrėtą „Fit for 55“ sistemą, gamintojai iki 2035 m. privalo sumažinti šią vertę 90 %.
Tai lemia esminį skaičių: vidutinis parko išmetamųjų teršalų kiekis yra apie 11,6 g CO₂/km.
Kodėl 11,6 g CO₂/km viską pakeičia
Šis skaičius nėra apibrėžti, kurie automobiliai yra leidžiami arba draudžiami.
Vietoj to, tai nustato, kiek kiekvieno tipo automobilių realiai galima parduoti.
Kuo didesnė modelio išmetamųjų teršalų emisija, tuo greičiau jis sunaudoja gamintojo parko vidurkį.
Dėl to net ir santykinai efektyvūs automobiliai greitai tampa problema dideliu mastu.
Kiek elektromobilių reikia, kad „išgelbėtume“ vieną vidaus degimo variklių modelį
Siekdami iliustruoti iššūkį, analitikai apskaičiavo, kiek elektromobilių reikėtų parduoti, kad būtų kompensuoti populiarūs modeliai.
Hibridiniam „Toyota Corolla“, išmetančiam apie 100 g CO₂/km, reikėtų maždaug 7,6 akumuliatorinio elektromobilio kiekvienam parduotam vienetui.
Net jei prekės ženklas parduotų tik šį hibridinį ir elektrinį automobilį, hibrido dalis negalėtų viršyti maždaug 11,6 % visų pardavimų.
Tai rodo, kokia siaura yra erdvė vidaus degimo variklių modeliams tampa.
Įkraunami hibridai: daugiau erdvės, bet vis tiek ribota
Įkraunami hibridai šioje lygtyje veikia geriau dėl mažesnių oficialių išmetamųjų teršalų.
Įkraunamam hibridui, išmetančiam apie 38 g CO₂/km, reikėtų maždaug 2,3 elektromobilio vienam vienetui.
Tai leistų įkraunamiems hibridams sudaryti kiek daugiau nei 30 % prekės ženklo pardavimų.
Net ir šis „geresnis“ scenarijus vis dar taiko griežtus apimties apribojimus.
Eksperto įžvalga
„Pramonės analizė rodo, kad automobilių parko vidurkio matematika, o ne politinės deklaracijos, nulems, kurie jėgos agregatai išliks reikšmingais skaičiais.“
Kodėl populiarūs hibridai neišnyks per naktį
Įprastinių hibridų paklausa greičiausiai neišnyks.
Problema yra ne klientų interesai, o reguliavimo nuostatos pelningumas.
Per didelis tokių transporto priemonių pardavimas sukeltų dideles finansines baudas gamintojams.
Dėl to prekių ženklai sąmoningai ribotų prieinamumą, net jei pirkėjai to norėtų.
PHEV išmetamųjų teršalų kiekis ir realybės skirtumas
Sistema daro prielaidą, kad įkraunami hibridai yra reguliariai įkraunami ir varomi elektra.
Rinkos duomenys rodo, kad taip yra ne visada.
Kai PHEV daugiausia naudojami kaip automobiliai su vidaus degimo varikliais, realaus važiavimo išmetamųjų teršalų kiekis smarkiai padidėja.
Naujos bandymų taisyklės, tokios kaip „Euro 6e-bis“, jau padidina oficialias vertes.
Sistema, pagrįsta vidurkiais, o ne draudimais
Čia išsiskiria suvokimas ir realybė.
Oficialaus draudimo nebuvimas neišsaugo šiandieninės rinkos.
Vietoj to, pardavimai kontroliuojami netiesiogiai per parko vidurkius ir baudos.
Deginio variklio automobiliai gali likti prieinami, bet tik kaip nišiniai produktai.
Ką tai reiškia vairuotojams Lietuvoje
Šios taisyklės taikomos visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos reglamentai šiuo atžvilgiu nesiskiria.
Pirkėjams tai reiškia mažesnį pasirinkimą, ilgesnį laukimo laiką ir didesnes kainas už vidaus degimo ir hibridinius modelius.
Elektrinės transporto priemonės ir įkraunami hibridai dominuos salonuose, nepaisant asmeninių pageidavimų.
Kodėl 2035 m. nėra paskutinis skyrius
Dabartinė sistema palieka daug atvirų klausimų.
Būsimi politiniai sprendimai, prekyba išmetamaisiais teršalais ir reformos po 2030 m. galėtų dar labiau sugriežtinti sistemą.
Jau dabar aišku, kad matematika, o ne ideologija, nulems vidaus degimo automobilių likimą.
Kokia jūsų nuomonė? Ar vidutinius automobilių parko apribojimus laikote teisinga pereinamojo laikotarpio priemone, ar paslėptu draudimu? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
