Kiekvieną žiemą Lietuvoje tūkstančius vairuotojų nustebina automobiliai, kurie šaltais rytais atsisako užsivesti arba skausmingai važiuoja. Dauguma žmonių kaltina vien šaltį, tačiau realiomis sąlygomis žiemos gedimus dažniausiai sukelia kasdieniai įpročiai, kurie tyliai silpnina automobilį dar gerokai prieš nukritant temperatūrai. Supratimas, kas iš tikrųjų vyksta užvedimo metu, gali sutaupyti ir laiko, ir pinigų.
Kodėl akumuliatorius tampa silpniausia grandimi žiemą
Akumuliatorius yra pirmasis komponentas, kuris atskleidžia problemas, kai temperatūra krenta, net jei rudenį jis veikė gerai.
Esant maždaug 0 °C temperatūrai, sveikas akumuliatorius gali tiekti tik apie 60–65 % savo įprastos talpos, o esant −18 °C temperatūrai ši talpa gali sumažėti iki maždaug 40 % ar mažiau. Tai reiškia, kad starterio variklis gauna daug mažiau energijos būtent tada, kai jam reikia daugiau, todėl lėtas arba nesėkmingas užvedimas tampa vis dažnesnis.
Praktiškai daugelis akumuliatorių nesugenda staiga. Trumpos kelionės mieste žiemą neleidžia generatoriui visiškai įkrauti akumuliatoriaus, todėl jo įkrovos lygis palaipsniui mažėja diena iš dienos, kol vienas šaltas rytas tampa lūžio tašku.
Štai kodėl pagalbos kelyje statistika Lietuvoje nuolat rodo, kad su akumuliatoriumi susiję gedimai yra dažniausiai pasitaikantys žiemos iškvietimai.
Šalta alyva smarkiai padidina variklio varžą
Žema temperatūra keičia variklio alyvos elgseną, tiesiogiai paveikdama tai, kaip lengvai variklis gali suktis užvedimo metu.
Krentant temperatūrai, alyva tirštėja ir lėčiau teka per variklį. Tai padidina vidinį varžą, todėl starterio variklis yra priverstas dirbti sunkiau, kai akumuliatorius jau yra susilpnėjęs dėl šalčio.
Naudojant netinkamo klampumo alyvą žiemos sąlygoms, situacija pablogėja. Tokios alyvos kaip 0W-30 arba 5W-30 yra sukurtos taip, kad žemoje temperatūroje tekėtų lengviau, o tirštesnės alyvos gali žymiai padidinti užvedimo pastangas.
Net ir turint sveiką akumuliatorių, vien tirštos alyvos gali pakakti, kad variklis sulėtėtų arba variklis neužsivestų.
Šaltas oras ir degalai elgiasi kitaip, nei tikisi dauguma vairuotojų
Žiema veikia ne tik mechaninius komponentus, bet ir patį degimą.
Šaltas oras yra tankesnis, o degalai žemoje temperatūroje išgaruoja ne taip efektyviai. Benzininiuose varikliuose dėl to sunkiau sudaryti optimalų oro ir degalų mišinį, ypač trumpų kelionių metu, kai variklis niekada nepasiekia visos darbinės temperatūros.
Dyzeliniai varikliai susiduria su papildomais iššūkiais. Žemoje temperatūroje dyzelinas gali pradėti formuoti vaško kristalus, kurie riboja degalų srautą, ypač jei nenaudojamas žieminis kuras. Dėl to gali užsikimšti kuro filtrai ir kilti problemų dėl užvedimo, net kai elektros sistema yra geros būklės.
Visoje sistemoje padidėja elektros įtampa
Užvedimas žiemą labai apkrauna transporto priemonės elektros sistemą.
Starteris šaltu oru sunaudoja žymiai daugiau srovės, o senstantys laidai, surūdiję gnybtai arba susidėvėję įžeminimo jungtys padidina varžą. Šie nedideli nuostoliai gali likti nepastebėti šiltuoju metų laiku, tačiau tampa kritiniai šalčio metu.
Drėgmė degalų linijose arba elektros jungtyse taip pat gali užšalti, sutrikdydama normalų veikimą ir sukeldama dar vieną paslėptą rizikos veiksnį.
Trumpos žiemos kelionės tyliai paspartina problemas
Važiavimas mieste žiemą sukuria idealias sąlygas laipsniškam transporto priemonės gedimui.
Kai kelionės trunka tik kelias minutes, akumuliatorius niekada iki galo neįsikrauna, variklis lieka šaltas, o alyvos išlieka tirštos. Kiekvienas pakartotinis užvedimas maksimaliai apkrauna sistemą, nesuteikdamas jai laiko atsigauti.
Laikui bėgant, šis ciklas silpnina akumuliatorių, padidina starterio susidėvėjimą ir padidina staigių neužvedimo situacijų riziką šaltais rytais.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Lietuvoje žiemos sąlygomis patikimumas mažiau priklauso nuo didelio šalčio, o daugiau nuo pasiruošimo ir naudojimo įpročių.
Akumuliatoriaus būklės patikrinimas prieš žiemą, tinkamos žemai temperatūrai alyvos pasirinkimas ir retkarčiais ilgesnių, 20–30 minučių trukmės, važiavimų galima gerokai sumažinti užvedimo problemas. Automobilio statymas po stogu arba garaže taip pat padeda apriboti naktinius temperatūros kritimus.
Eksperto įžvalga
Pasak automobilių inžinierių ir eismo saugumo specialistų, daugumos žiemos gedimų būtų galima išvengti reguliariai ruošiantis sezonui ir šiek tiek pakeitus vairavimo įpročius, o ne atliekant brangų remontą po gedimo.
Kokia jūsų nuomonė? Ar esate susidūrę su žiemos užvedimo problemomis ir kas padėjo jas išspręsti? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
