Atšalus orams daugelis vairuotojų įpranta sėsti į automobilį, užvesti variklį ir iškart važiuoti. Tačiau žiemą toks įprotis gali būti nepalankus technikai, ypač dyzeliniams automobiliams. Specialistai aiškina, kodėl verta taikyti vadinamąjį „dvigubą užvedimą“ ir ką tai duoda realiomis šalčio sąlygomis.
Kas pasikeičia, kai variklis užvedamas šaltyje
Žiemą automobilio sistemos dirba sunkesnėmis sąlygomis: akumuliatoriui tenka didesnė apkrova, o įvairūs mazgai turi „atsibusti“ po nakties šalčio. Dėl to startas gali būti lėtesnis, o variklis kurį laiką dirba ne taip stabiliai kaip įprastai.
Ekspertai pabrėžia, kad būtent pirmosios sekundės po užvedimo yra jautriausios. Todėl žiemą verta keisti įprotį ir skirti kelias papildomas sekundes tam, kad elektronika ir pašildymo sistemos spėtų atlikti savo darbą.
Kas yra „dvigubas užvedimas“ ir kaip jį atlikti
„Dvigubo užvedimo“ (arba „dviejų taktų“ užvedimo) esmė – ne važiuoti iškart, o du kartus įjungti uždegimą prieš galutinį variklio paleidimą. Praktikoje tai atrodo taip:
- įjungiate uždegimą (pasukate raktelį į uždegimo padėtį arba paspaudžiate užvedimo mygtuką be galutinio paleidimo);
- palaukiate kelias sekundes, kol prietaisų skydelyje užges didžioji dalis indikatorių;
- išjungiate uždegimą;
- vėl įjungiate uždegimą ir tik tada paleidžiate variklį.
Specialistų teigimu, toks trumpas ciklas leidžia sistemoms pasiruošti, o ypač šaltomis dienomis gali padėti sumažinti „kietą“ startą.
Kodėl tai ypač svarbu dyzeliniams automobiliams
Dyzeliniuose automobiliuose didelę reikšmę turi kaitinimo žvakės. Įjungus uždegimą, jos pradeda šildyti, kad degimo kamera būtų pasiruošusi sklandžiam užvedimui. Prietaisų skydelyje dažniausiai užsidega kaitinimo žvakių indikatorius, o užgesimas reiškia, kad sistema pasirengusi.
Pasak specialistų, kaitinimo žvakės per kelias sekundes gali pasiekti labai aukštą temperatūrą (minima apie 800–1000 °C), todėl papildomos sekundės prieš užvedant variklį žiemą gali turėti realios naudos. Būtent tam ir pasitarnauja „dvigubas“ uždegimo įjungimas.
Kaip atpažinti kaitinimo žvakių indikatorių
Kaitinimo žvakių lemputė dažniausiai atrodo kaip geltona arba oranžinė spiralė (tarsi spyruoklė). Kuo šalčiau lauke, tuo ilgiau ji gali šviesti. Tai normalu: sistema tiesiog turi daugiau laiko pasiekti reikiamą temperatūrą.
Jei indikatorius pradeda mirksėti ar elgiasi neįprastai, tai gali reikšti sistemos gedimą – tokiu atveju verta kreiptis į servisą.
Ar „dvigubas užvedimas“ tinka visiems automobiliams
Šis metodas dažniausiai minimas automobiliams su tradiciniu užvedimu ir daugeliui modelių su bekontakčiu priėjimu. Vis dėlto kiekvienas automobilis gali turėti savų niuansų, todėl saugiausia vadovautis gamintojo rekomendacijomis.
This rule applies in some countries and vehicle models. Lithuanian regulations may differ.
Ką daryti po užvedimo, kad mažiau kenktų varikliui
Net ir teisingai užvedus, žiemą nereikėtų iš karto stipriai spausti akceleratoriaus ar agresyviai didinti apsukų. Protingesnė praktika – važiuoti ramiai pirmuosius kilometrus, kol variklis ir visi skysčiai pasiekia darbinę temperatūrą.
Jei automobilis stovėjo lauke per naktį, kelių sekundžių pauzė ir švelnus startas dažnai yra geriausia investicija į ilgaamžiškumą.
Praktinis patarimas Lietuvos vairuotojams
Lietuvoje žiemą temperatūra neretai nukrenta žemiau nulio, o atskiromis dienomis pasitaiko ir stipresnis šaltis. Todėl verta įprasti: prieš užvedant dyzelį palaukite, kol užges spiralinė lemputė, o esant didesniam šalčiui – apsvarstykite „dvigubo užvedimo“ metodą.
Taip pat svarbu naudoti tinkamos klampos variklio alyvą, prižiūrėti akumuliatorių ir, jei įmanoma, parkuoti užuovėjoje arba po stogu.
Ką manote apie šį metodą? Ar esate bandę „dvigubą užvedimą“ žiemą? Pasidalinkite patirtimi komentaruose!
