Lietuva artėja prie transporto priemonių išmetamųjų teršalų stebėjimo viešuosiuose keliuose realiuoju laiku įdiegimo. Aplinkos ministerijos užsakyta galimybių studija buvo parengta ištaisius anksčiau nustatytus netikslumus, kurie leis susidaryti aiškesnį vaizdą apie tai, kaip tokia sistema galėtų veikti praktiškai ir kokį poveikį ji galėtų turėti.
Transporto priemonės galėtų būti tikrinamos važiuojant, o ne tik apžiūrų metu
Atnaujintoje studijoje vertinama tarptautinė patirtis ir nuotolinio išmetamųjų teršalų stebėjimo sistemų diegimo Lietuvoje galimybės. Šios sistemos gali realiuoju laiku matuoti kiekvienos pravažiuojančios transporto priemonės išmetamus teršalus, nestabdydamos eismo ir nebendraudamos su vairuotoju.
Ką registruoja nuotolinio stebėjimo įranga
- Faktinis išmetamųjų teršalų kiekis tuo metu, kai transporto priemonė pravažiuoja jutiklį.
- Transporto priemonės registracijos numeris ir greitis.
- Meteorologinės sąlygos, turinčios įtakos matavimo tikslumui.
Pasak tyrimo autorių, šis metodas leistų valdžios institucijoms daug efektyviau nei dabartiniai metodai nustatyti labiausiai teršiančias ir techniškai defektingas transporto priemones.
Hibridinis modelis laikomas efektyviausiu
Buvo analizuojami trys galimi diegimo modeliai. Efektyviausias variantas yra hibridinė sistema, apjungianti stacionarius pakelės įrenginius su mobilia matavimo įranga. Ši konfigūracija galėtų stebėti iki 80 procentų nacionalinio transporto priemonių parko.
Remiantis modeliavimo rezultatais, apie 2 procentai transporto priemonių būtų identifikuotos kaip labiausiai teršiančios. Šioms transporto priemonėms būtų taikomos sankcijos ir apribojimai dalyvauti kelių eisme, o ne bendros priemonės, taikomos visiems vairuotojams.
Sąnaudos ir nauda per penkiolika metų
Tyrime apskaičiuota, kad investicijos į nuotolinę išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą per penkiolikos metų laikotarpį sudarytų maždaug 13,3 mln. eurų. Tuo tarpu numatoma ekonominė ir socialinė nauda siekia beveik 650 mln. eurų.
Metinis išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas galėtų siekti 6,4 proc. azoto oksidų (maždaug 1 446 tonos), 10,3 proc. kietųjų dalelių (193 tonos) ir net 50 proc. anglies monoksido, tai atitinka 5 817 tonų.
Kodėl kelių transportas išlieka pagrindine problema
Nacionaliniai išmetamųjų teršalų duomenys rodo, kad kelių transportas yra didžiausias azoto oksidų taršos šaltinis Lietuvoje. 2023 m. tai sudarė beveik 60 proc. visų NOx emisijų.
Nors Lietuva įsipareigojo iki 2020 m. sumažinti azoto oksidų emisijas 48 proc., o iki 2030 m. – 51 proc., palyginti su 2005 m. lygiu, iki 2023 m. sumažėjimas siekė tik 32,7 proc. Nesugebėjimas pasiekti 2020 m. tikslo lėmė, kad 2023 m. buvo pradėta ES pažeidimo procedūra.
Senstantis transporto priemonių parkas atidžiai stebimas
Vidutinis lengvųjų automobilių amžius Lietuvoje dabar viršija 16 metų. Senesnės transporto priemonės gerokai dažniau neatitiks aplinkosaugos reikalavimų, ypač dyzeliniai automobiliai, vyresni nei 15 metų, kurie išmetamųjų teršalų ribas viršija beveik septynis kartus dažniau nei penkerių metų transporto priemonės.
Bandomieji bandymai jau atskleidė aiškų modelį
2021 m. bandomieji matavimai, atlikti Vilniuje naudojant nuotolinio stebėjimo įrangą, išanalizavo daugiau nei 42 000 transporto priemonių. Rezultatai parodė, kad vos 2–4 procentai transporto priemonių buvo atsakingos už maždaug pusę visos su eismu susijusios taršos mieste.
Didžiausią įtaką padarė senesni dyzeliniai automobiliai, autobusai ir sunkiosios krovininės transporto priemonės.
Švaresnis oras ir nauda visuomenės sveikatai
Išmetamųjų teršalų mažinimas ne tik pagerintų oro kokybę, bet ir visuomenės sveikatą. Remiantis Europos aplinkos agentūros skaičiavimais, dėl oro taršos Lietuvoje kasmet įvyksta daugiau nei 2000 priešlaikinių mirčių.
Atnaujintas tyrimas patvirtina išvadą, kad tikslinė, realaus laiko išmetamųjų teršalų kontrolė galėtų atlikti lemiamą vaidmenį gerinant sveikatos rezultatus ir gyvenimo kokybę, kartu sutelkiant dėmesį į labiausiai teršiančias transporto priemones. Ar Lietuva turėtų teikti pirmenybę tokiems tiksliniams sprendimams, o ne plataus masto apribojimams, veikiantiems visus vairuotojus?
