Kelių šaltų rytų pakanka, kad automobilio užvedimo sistema būtų smarkiai apkrauta. Mechanikai perspėja, kad daugelis žiemos gedimų prasideda tą pačią akimirką, kai užvedamas variklis. Vienas paprastas įprotis gali žymiai sumažinti akumuliatoriaus, starterio variklio ir kaitinimo žvakių susidėvėjimą.
Kodėl užvedant variklį žiemą pažeidžiamas akumuliatorius ir starteris
Kai temperatūra nukrenta žemiau nulio, automobilis nebeveikia taip, kaip vasarą. Variklio alyva tirštėja ir lėčiau teka į svarbiausius komponentus. Tuo pačiu metu akumuliatorius praranda didelę dalį savo efektyviosios talpos.
Starteris turi dirbti daug sunkiau, kad suktų alkūninį veleną. Dyzeliniuose varikliuose papildomą apkrovą gauna kaitinimo žvakės, kurios turi šildyti orą cilindruose, kad variklis galėtų savaime užsidegti. Jei visi šie procesai vyksta vienu metu, užvedimo sistema patiria didžiausią apkrovą silpniausiu momentu.
Štai kodėl žiemą dažniausiai sugenda akumuliatoriai ir starteriai.
Kaip užvesti automobilį žiemą – „dviejų žingsnių“ metodas
Mechanikų rekomenduojamas metodas yra stebėtinai paprastas. Užuot iš karto užvedę variklį, pirmiausia įjunkite degimą, neužvedę variklio.
Šiame etape transporto priemonės elektronika paruošia variklį užvedimui. Dyzeliniuose automobiliuose pradeda šildyti kaitinimo žvakės, įsijungia degalų siurbliai ir inicijuojamos valdymo sistemos.
Po kelių sekundžių, kai prietaisų skydelyje užgęsta įspėjamosios lemputės, trumpam išjunkite degimą. Tada užveskite variklį įprastai.
Šis trumpas preliminarus ciklas leidžia sistemoms veikti nuosekliai, o ne vienu metu. Kaitinimo žvakės jau yra įšilusios, degalų tiekimas stabilizuotas, o akumuliatorius nepatiria momentinės didžiausios apkrovos. Dėl to variklis užsiveda greičiau, tyliau ir mažiau apkrauna starterį.
Kodėl dyzeliniams varikliams sunkiau šaltu oru
Šiuolaikiniai benzininiai varikliai daugelį paruošimo procesų atlieka beveik akimirksniu, todėl skirtumas gali būti mažiau pastebimas. Tačiau dyzeliniai varikliai labai priklauso nuo kaitinimo žvakių, kurioms reikia kelių sekundžių, kad pasiektų kelių šimtų laipsnių Celsijaus darbinę temperatūrą.
Leidus šiam procesui užbaigti prieš užvedant variklį, užvedimas tampa daug lengvesnis, ypač esant dideliam šalčiui. Štai kodėl senesnių dyzelinių transporto priemonių vairuotojai turėjo palaukti, kol užges kaitinimo žvakių indikatoriaus lemputė, prieš užvesdami variklį.
Ar „dviejų pakopų“ metodas sutvarkys susidėvėjusį akumuliatorių ar kaitinimo žvakes?
Šis metodas nepataisys susidėvėjusio akumuliatoriaus ar sugedusių kaitinimo žvakių. Tai ne vaistas, o prevencinis įprotis, padedantis išvengti esamų problemų paaštrėjimo.
Jei variklis vis tiek sunkiai užsiveda nepaisant šio metodo, tai aiškus ženklas, kad vienas iš užvedimo sistemos komponentų artėja prie savo eksploatavimo pabaigos ir jį reikėtų patikrinti.
Ar žiemą reikėtų pašildyti variklį tuščiąja eiga?
Daugelis vairuotojų mano, kad palikus variklį veikti tuščiąja eiga kelias minutes po užvedimo, jis apsaugomas. Mechanikai iš esmės su tuo nesutinka. Šiuolaikiniai varikliai darbinę temperatūrą pasiekia greičiau ir saugiau, kai važiuojama švelniai, o ne paliekami veikti tuščiąja eiga.
Protingiausia žiemos rutina yra atsargus užvedimas – geriausia naudojant dviejų pakopų metodą – po kurio ramiai važiuojama pirmuosius kelis kilometrus. Toks metodas sumažina nusidėvėjimą ir brangiai kainuojančių žiemos gedimų riziką.
Ar laikotės kokių nors specialių užvedimo įpročių šaltais rytais?
