Europos Komisija dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą iki 2030 m. perpus sumažinti mirčių keliuose ir sunkių sužalojimų skaičių. Tačiau naujausia pažangos ataskaita rodo, kad nors pasiekta pažangos, tempas išlieka per lėtas, kad būtų pasiektas tikslas. Lietuvos vairuotojams ir politikos formuotojams šie rezultatai yra ir padrąsinantys, ir įspėjantys.
ES mažina mirčių keliuose skaičių, tačiau nepakankamai sparčiai, kad būtų pasiekti 2030 m. tikslai
2024 m. visoje Europos Sąjungoje keliuose žuvo 19 940 žmonių. Tai yra 12 % mažiau, palyginti su 2019 m. lygiu. Nors sumažėjimas yra reikšmingas, jis gerokai atsilieka nuo metinio 4,6 % sumažėjimo, kurio reikia norint pasiekti ES 2030 m. tikslą – perpus sumažinti mirčių keliuose skaičių.
Skaičiai, pagrindžiantys skubumą
- 19 940 mirčių keliuose 2024 m. visoje ES
- 12 % sumažėjimas nuo 2019 m.
- Kasmet iki 100 000 žmonių patiria gyvenimą keičiančių traumų
- Apskaičiuotos ekonominės išlaidos: maždaug 2 % ES BVP
Ekonominė ir socialinė našta išlieka didžiulė. Eismo įvykiai ES kasmet kainuoja maždaug 2 % jos BVP, o tai rodo, kad kelių eismo saugumas yra ne tik visuomenės sveikatos problema, bet ir struktūrinė ekonominė problema.
Nuolatinė elgesio rizika ir toliau trukdo pažangai
Komisijos atliktoje ES kelių eismo saugumo politikos sistemos 2021–2030 m. laikotarpio vidurio peržiūroje nustatyti žinomi rizikos veiksniai, kuriuos vis dar sunku pašalinti. Per didelis greitis, vairavimas išgėrus, vairuotojų dėmesio išsiblaškymas ir saugos diržų nesegėjimas vis dar yra vienos iš pagrindinių mirtinų ir sunkių eismo įvykių priežasčių.
Sisteminiai iššūkiai dar labiau komplikuoja situaciją. Riboti vykdymo užtikrinimo pajėgumai, nepakankamas finansavimas kai kuriose valstybėse narėse ir susiskaidžiusios valdymo struktūros mažina kelių eismo saugumo strategijų veiksmingumą.
Lietuvoje kelių eismo taisyklių laikymosi užtikrinimas išlieka pagrindiniu rizikos mažinimo veiksmingumu. Nacionalinė pažanga priklauso nuo nuoseklaus policijos darbo, greičio kontrolės ir nuolatinių investicijų į saugesnę infrastruktūrą.
Naujos mobilumo tendencijos kelia papildomų saugumo iššūkių
Ataskaitoje pabrėžiamos kylančios problemos, kurios prieš dešimtmetį buvo mažiau pastebimos. Sparčiai augant elektriniams paspirtukams ir kitiems asmeninio judėjimo įrenginiams, miestuose atsirado naujų rizikos veiksnių. Tuo pačiu metu senstanti Europos visuomenė reiškia daugiau pažeidžiamų vyresnio amžiaus eismo dalyvių.
Laipsniui diegiant automatizuotas ir iš dalies automatizuotas transporto priemones taip pat reikalingos atnaujintos reguliavimo sistemos ir aiškios atsakomybės struktūros. Šie pokyčiai reikalauja koordinavimo tarp ES institucijų, valstybių narių ir vietos valdžios institucijų.
Lietuva yra viena iš šalių, rodančių didelę pažangą
Nepaisant bendro lėto tempo ES lygmeniu, kai kurios valstybės narės juda teisinga linkme. Lietuva, Lenkija ir Slovėnija nuo 2019 m. sumažino eismo įvykių aukų skaičių 33–35 %. Tai priartina jas prie 2030 m. tikslo nei daugelį kitų ES šalių.
Pavyzdžiai iš visos Europos rodo, ką galima pasiekti koordinuotais veiksmais. Ispanija įvedė visoje šalyje galiojantį 30 km/h greičio apribojimą miestuose. Prancūzija išplėtė savo automatizuotų eismo kamerų tinklą. Danija įgyvendino įrodymais pagrįstas informavimo kampanijas.
Šie pavyzdžiai rodo, kad politinis įsipareigojimas ir tikslinės investicijos duoda išmatuojamų rezultatų.
Kelias į „Vision Zero“ reikalauja nuolatinių investicijų ir vykdymo užtikrinimo
Europos Komisija planuoja sustiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir teikti techninę bei finansinę paramą pagal kitą daugiametę finansinę programą. Pažanga bus toliau stebima naudojantis CARE duomenų baze ir Europos kelių eismo saugumo observatorija.
Ilgalaikis tikslas išlieka „Vision Zero“ – iki 2050 m. panaikinti eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičių. Norint pasiekti šį tikslą, reikės nuolat atnaujinti infrastruktūrą, griežčiau vykdyti kontrolę, užtikrinti saugesnes transporto priemones ir atsakingą vairuotojų elgesį.
Ar manote, kad Lietuva gali išlaikyti dabartinę pažangą ir neatsilikti nuo 2030 m. kelių eismo saugumo tikslo?
