Tradiciniai greičio mažinimo kalneliai visiems vairuotojams taikomi vienodai. Nesvarbu, ar paisoma greičio apribojimo, ar jį gerokai viršijama, fizinė kliūtis išlieka ta pati. Švedijos įmonė „Edeva“ sukūrė sistemą, kuri visiškai pakeičia šią logiką. „Actibump“ – tai išmanus greičio kontrolės įrenginys, įmontuotas į kelio dangą, kuris įsijungia tik tada, kai vairuotojas viršija leistiną greitį.
Smūgį jaučia tik greitį viršijantys vairuotojai
„Actibump“ sukurtas taip, kad liktų nematomas ir neaktyvus reikalavimus besilaikantiems vairuotojams. Kai transporto priemonė artėja neviršydama leistino greičio apribojimo, kelio danga išlieka lygi, o vairuotojas sklandžiai pravažiuoja. Tačiau, jei radaras aptinka greitį, viršijantį leistiną, asfalte įmontuota metalinė plokštė nusileidžia keliais centimetrais, sukurdama kontroliuojamą įdubimą, panašų į įvažiavimą į negilią duobę.
Kaip technologija veikia praktiškai
- Radaro blokas realiuoju laiku matuoja artėjančių transporto priemonių greitį
- Judama kelio plokštė akimirksniu reaguoja į greičio viršijimo aptikimą
- Įspėjamieji ženklai iš anksto informuoja vairuotojus apie sistemą
- Avarinės transporto priemonės gali nuotoliniu būdu išjungti sistemą
Rezultatas – tikslinis taisyklių vykdymas, nebaudžiant taisyklių besilaikančių vairuotojų. Gamintojo teigimu, Švedijoje „Actibump“ sistemas jau įrengė daugiau nei 100 milijonų transporto priemonių be jokių pažeidimų.
Realūs duomenys rodo išmatuojamus saugumo pagerėjimus
Pirmasis „Actibump“ buvo įrengtas Linšiopinge, Švedijoje, 2010 m. Po penkiolikos metų visoje Švedijoje veikia apie 120 tokių sistemų, o papildomos sistemos įrengtos Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir Australijoje. Švedijos kelių administracijų vertinimai rodo reikšmingą greičio viršijimo atvejų sumažėjimą.
Stokholme dviejose sankryžose atlikti bandomieji įrengimai parodė, kad greičio viršijimo atvejų skaičius gerokai sumažėjo. Keliuose, kuriuose greitis ribojamas iki 30 km/h, greitis, kuriuo važiuoja 85 % vairuotojų, po įdiegimo sumažėjo nuo daugiau nei 40 km/h iki maždaug 30 km/h.
Islandijoje pirmasis „Actibump“ buvo įrengtas 2021 m. Ólafsvík mieste, netoli mokyklos ir sporto aikštės. Kelias veda į kalną link uosto ir juo dažnai važiuoja sunkvežimiai. Pasak vietos kelių administracijos, sistema sumažino greitį viršijančių vairuotojų dalį iki vos 0–3 %, todėl tai yra ekonomiškai efektyvi alternatyva visiškam kelio rekonstrukcijai.
Kuo ji skiriasi nuo tradicinių greičio mažinimo kalnelių
Įprasti greičio mažinimo kalneliai vienodai sulėtina visas transporto priemones. Net ir taisykles paisantys vairuotojai turi stabdyti, o tada vėl greitėti, o tai padidina degalų sąnaudas, triukšmą ir išmetamųjų teršalų kiekį. Autobusų vairuotojai, kurie kasdien kerta kelis greičio mažinimo kalnelius, dažnai praneša apie nugaros įtampą dėl pasikartojančių smūgių.
„Actibump“ pašalina nereikalingą stabdymą ir greitėjimą taisykles gerbiamiems vairuotojams. Tai pagerina eismo srautą ir sumažina vietines išmetamųjų teršalų kiekį. Judriose miesto zonose, ypač tose, kuriose yra intensyvus viešojo transporto eismas, šis skirtumas tampa ekonomiškai ir aplinkai reikšmingas.
Sistema taip pat gali būti integruota su numerių ženklų atpažinimo, triukšmo stebėjimo ir oro kokybės matavimo įrankiais. Tai suteikia savivaldybėms vertingų eismo duomenų, kurių negali pateikti statinė infrastruktūra.
Ar tokia sistema galėtų veikti Lietuvoje?
Lietuvoje pagal KET greičio apribojimai apgyvendintose vietovėse paprastai nustatomi iki 50 km/h, o pagal KET 178 punktą tam tikrose zonose, pavyzdžiui, gyvenamosiose zonose, – iki 20 km/h. Savivaldybės dažnai naudoja tradicinius greičio mažinimo kalnelius, šikanus ar šviesoforus, kad nuramintų eismą jautriose vietose prie mokyklų ir pėsčiųjų perėjų.
Nors „Actibump“ yra brangesnis nei standartinio greičio mažinimo kalnelio įrengimas, jo kaina – maždaug 63 000 EUR už dviejų vienetų įrengimą – yra panaši į tam tikrų šviesoforų sistemų. Klausimas Lietuvos savivaldybėms būtų, ar didesnes pradines investicijas būtų galima pateisinti geresniu atitikimu reikalavimams, sklandesniu eismo srautu ir sumažėjusiu ilgalaikiu infrastruktūros nusidėvėjimu.
Miestams ieškant išmanesnių eismo valdymo sprendimų, dinamiška kelių infrastruktūra gali tapti pokalbio dalimi. Technologija rodo, kad vykdymas gali būti selektyvus, o ne universalus. Ar Lietuvos vairuotojai toleruotų kelią, kuris reaguoja tik tada, kai jie viršija leistiną greitį?
