Pavasariui artėjant, Lietuvos vairuotojams vis dažniau tenka susidurti su duobėmis ir įgriuvomis keliuose. Po speigo ir staigių temperatūros svyravimų kelio danga silpnėja, o žalos automobiliams auga. Draudikų ir autoservisų specialistų teigimu, šiemet „duobių sezonas“ gali būti ypač skausmingas piniginei.
Žemiau – kuriose vietose nuostoliai fiksuojami dažniausiai, kokios žalos tipinės ir ką daryti, kad smūgis į duobę nevirstų brangiu remontu.
Duobių žalos jau auga: ką rodo draudikų statistika
Didžiausio šalies draudiko „Lietuvos draudimas“ duomenimis, per pirmąsias 7 šių metų savaites jau užregistruota kone 50 žalų automobiliams, kurias sukėlė duobės. Rezervuota suma patirtoms žaloms atlyginti siekia 32 tūkst. eurų.
„Vertinant prastos kelių dangos ir duobių sukeltų žalų duomenis, praėjusiais metais gyventojams išmokėta bendra tokių žalų suma siekė beveik 0,5 mln. eurų, o vidutinis vienos kompensuotos žalos dydis sudarė apie 1 tūkst. eurų. Nors dažniausiai tokie incidentai apsiriboja sugandintomis padangomis, tačiau pasitaiko ir itin didelių išmokų. Pavyzdžiui, pernai mūsų bendrovėje išmokėta didžiausia žala automobiliui dėl duobių siekė beveik 20 tūkst. eurų“, – sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.
Dažniausiai vairuotojai patiria šiuos pažeidimus:
- prapjauta arba prakirsta padanga;
- apgadintas ratlankis;
- pažeista variklio apsauga (dugno apsauga);
- pažeista pakaba ar kitos važiuoklės dalys.
Ekspertai pabrėžia, kad žalos dydį dažnai lemia greitis: kuo didesniu greičiu automobilis „pagauna“ duobę, tuo didesnė smūgio jėga ir remonto rizika.
Kodėl šiemet prognozuojamas itin stiprus „duobių sezonas“
Šių metų žiema pasižymėjo ilgiau besilaikiusiu šalčiu, o vėliau – ryškiais paros temperatūrų kontrastais. Tokios sąlygos ypač kenkia kelių dangai: vanduo patenka į smulkius plyšius, užšąla, išsiplečia ir ardo asfaltą iš vidaus.
Atšilus ir pradėjus tirpti sniegui bei ledui, susilpnėjusiose vietose dėl eismo apkrovos greitai atsiveria duobės ir įgriuvos.
„Kelio dangoje per smulkius tarpus patekęs vanduo užšalęs išsiplečia ir ją pažeidžia. Tirpstant sniegui ir ledui, susilpnėjusiose jos vietose dėl eismo apkrovos greičiau atsiveria duobės. Dėl to atlydžio metu vairuotojai dažniau susiduria su duobių padarytomis žalomis automobiliams, o šiemet dėl didelių temperatūrų skirtumų prognozuojamas itin didelis duobių sukeltų žalų skaičius“, – komentuoja G. Petrikas.
Dar viena problema – „nematomos“ duobės: tirpstant sniegui jos prisipildo vandens, todėl tampa sunkiai pastebimos net ir važiuojant pažįstamu maršrutu.
Kuriose vietose ir miestuose duobės „kainuoja“ daugiausia
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, daugiausiai duobių sukeltų žalų automobiliams fiksuojama didmiesčiuose – Vilniuje ir Kaune. Pernai metais sostinėje užfiksuoti 128 atvejai, Kaune – 116.
Šie skaičiai rodo, kad net ir skirtingo dydžio miestuose rizika gali būti labai panaši – ją didina intensyvus eismas, didelis transporto srautas ir greitai atsiveriančios naujos duobės.
Vertinant nukentėjusių automobilių markes, dažniausiai minimi šie gamintojai:
- BMW;
- Mercedes-Benz;
- Volkswagen;
- Audi.
Svarbu suprasti, kad tai gali atspindėti ir šių automobilių paplitimą Lietuvoje, o ne vien tik techninį „pažeidžiamumą“.
Ką pataria autoserviso meistrai: kaip elgtis prieš smūgį ir po jo
Vilniuje veikiančio autoserviso atstovas Deividas Gubinskis pabrėžia, kad pavojingiausios yra naujai atsivėrusios duobės – jos dažnai turi aštrius kampus, kurie gali pažeisti arba visiškai sugadinti padangą. Ypač rizikuoja tie, kurie važinėja su nusidėvėjusiomis padangomis.
„Svarbu atminti, kad padangos užtikrina automobilio sukibimą su kelio danga, tad nuo jų kokybės ir būklės tiesiogiai priklauso saugumas. Per mažas protektoriaus gylis arba per didelis nusidėvėjimas lemia, kad padangos tampa labiau pažeidžiamos smūgiams į duobes. Dėl to vėliau gali tekti investuoti į rimtesnius remonto darbus – nuo pakabos elementų iki visos priekinės dalies tvarkymo. Taigi, verta investuoti į kokybiškas padangas ir reguliarų jų patikrinimą“, – sako D. Gubinskis.
Jei duobę pastebėjote per vėlai ir jos išvengti nepavyks, meistrai pataria laikytis kelių taisyklių:
- staigiai nestabdyti prieš pat smūgį;
- nespausti akseleratoriaus pedalo;
- išlaikyti stabilų, tolygų važiavimą;
- tvirtai laikyti vairą ir išlaikyti trajektoriją.
Staigus stabdymas prieš pat smūgį gali padidinti apkrovą priekinei pakabai ir ratams, todėl pažeidimai gali būti didesni.
Po stipresnio smūgio verta įsivertinti, ar neatsirado požymių, rodančių pažeidimus:
- vibracija per vairą, kėbulą ar visą automobilį;
- automobilio „traukimas“ į šoną;
- padangų slėgio indikatoriaus įspėjimas (jei toks yra);
- pakabos bildėjimas ar kiti nebūdingi garsai.
„Pajutus, kad smūgis į duobę buvo stiprus, o vėliau atsiradus vibracijai per visą automobilio korpusą ar kėbulą – rekomenduojama esant galimybei sustoti ir apžiūrėti automobilį. Pajutus automobilio traukimą į šoną, reikėtų patikrinti, ar padanga nėra nuleista“, – pažymi D. Gubinskis.
Kaip sumažinti riziką kasdien: praktiniai įpročiai vairuotojams
Atodrėkio ir permainingų orų laikotarpiu duobės gali atsiverti net ten, kur jų anksčiau nebūdavo. Todėl verta koreguoti vairavimo įpročius ir iš anksto planuoti, kaip sumažinti riziką.
Praktiški patarimai, kurie padeda išvengti žalos:
- rinkitės saugų greitį, ypač prastesnės dangos atkarpose;
- laikykitės didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio, kad matytumėte kelio dangą;
- ypač atsargiai važiuokite per balas – po vandeniu dažnai slepiasi duobės;
- reguliariai tikrinkite padangų slėgį ir protektoriaus gylį;
- pasinaudokite vairavimo ir eismo programėlėmis, kuriose vairuotojai žymi naujas duobes ir pavojingas vietas.
Jei po smūgio atsirado net menkiausių įtarimų dėl važiuoklės, geriau neatidėlioti ir užsukti į servisą diagnostikai – tai gali padėti išvengti didesnių gedimų vėliau.
Ar šį sezoną jau teko „pagauti“ duobę? Pasidalinkite patirtimi komentaruose – jūsų įžvalgos gali padėti kitiems vairuotojams.
