Švedija – viena elektromobilumo lydere Europos Sąjungoje. 2025 m. elektromobiliai sudarė 36,5 proc. visų naujų registruotų automobilių šalyje. Tačiau net tai nepadeda pasiekti klimato tikslų.
Šalies klimato ministrė Romina Pourmokhtari viešai pripažino: dabartinis tikslas – sumažinti transporto emisijas 70 proc. iki 2030 m. – yra neįgyvendinamas.
Kas nutiko su Švedijos klimato planu
2010 m. Švedija užsibrėžė ambicingą tikslą: iki 2030 m. sumažinti transporto sektoriaus emisijas 70 proc., palyginti su 2010 m. lygiu.
Tačiau Švedijos aplinkosaugos agentūros duomenys rodo priešingą tendenciją. 2024 m. transporto emisijos išaugo 22 proc., palyginti su ankstesniais metais. Nuo 2010 m. emisijos sumažėjo tik 19 proc. – o liko mažiau nei ketveri metai iki termino.
Kitaip tariant: tikslą pasiekti praktiškai neįmanoma.
Ministrės pareiškimas: „Reikėtų drausti važiuoti tam tikromis dienomis”
Interviu Švedijos visuomeninei televizijai SVT klimato ministrė Romina Pourmokhtari buvo tiesmukai: „Dabartinis tikslas yra neįgyvendinamas.”
Ji pridūrė: „Švedija turi atsisakyti klimato tikslų, orientuotų į draudimus. Praktiškai tai reikštų būtinybę drausti važiuoti automobiliu tam tikromis dienomis.”
Vietoj dabartinio tikslo ministrės atstovaujama Liberalų partija siūlo įvesti „elektrifikacijos tikslą” – tačiau kol kas neaišku, kaip jis atrodytų praktiškai.
Politinė reakcija: kritika ir parama
Ministrės pareiškimas sulaukė kritikos iš opozicijos – Centro partijos ir Žaliųjų. Įdomu, kad net Švedijos demokratai, rėmantys vyriausybę, pavadino ministrės poziciją „keista”.
Kitos parlamento partijos pareiškė, kad būtų atviros svarstyti „elektrifikacijos tikslą”, tačiau tik kaip papildymą, o ne pakeitimą dabartiniam tikslui.
Švedijos žiniasklaida pastebi prieštaravimą: dar praėjusių metų rudenį ta pati ministrė deklaravo, kad tikslas bus išlaikytas.
Paradoksas: elektromobilių lyderė, bet tikslai nepasiekiami
Švedija – viena iš ES šalių, kuriose elektromobiliai populiariausi. Pagal Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenis:
- 36,5 proc. naujų automobilių 2025 m. – elektromobiliai
- 26,7 proc. – įkraunami hibridai (PHEV)
- 19,4 proc. – benzininiai automobiliai
- 5,6 proc. – dyzeliniai automobiliai
Palyginimui: visoje ES elektromobiliai sudarė tik 17,4 proc. naujų registracijų.
Tačiau net tokia elektromobilumo pažanga nepadeda pasiekti transporto emisijų mažinimo tikslo. Tai rodo, kad problema – ne tik nauji automobiliai, bet ir esamų automobilių parkas, kuris keičiasi lėtai.
Naujos subsidijos elektromobiliams nuo 2026 m. kovo
Nepaisant tikslo peržiūros, Švedija neatsitraukia nuo elektromobilumo skatinimo. Nuo 2026 m. kovo 18 d. startuoja nauja subsidijų programa.
Ji skirta kaimo vietovių gyventojams ir namų ūkiams su ribotu prieiga prie viešojo transporto:
- Mėnesinė subsidija: ~135 € per mėnesį, iki 3 metų
- Pradinis priedas: ~1 850 € namų ūkiams, kurių pajamos nesiekia 50 proc. vidutinių
- Automobilio kaina: iki ~46 000 € (450 000 kronų)
- Pajamų riba: namų ūkio pajamos neturi viršyti 80 proc. vidutinių
Ką tai reiškia Europai ir Lietuvai
Švedijos atvejis – įspėjimas kitoms ES šalims: net agresyvus elektromobilumo skatinimas nebūtinai užtikrina klimato tikslų pasiekimą. Automobilių parkas keičiasi lėčiau nei planuota.
Lietuvoje elektromobilių dalis naujose registracijose kol kas gerokai mažesnė nei Švedijoje. Tačiau diskusijos apie transporto emisijų mažinimą ir mažos taršos zonas – jau vyksta.
Švedijos pavyzdys rodo: ambicingi tikslai be realios įgyvendinimo strategijos gali virsti politine problema. Ir klausimas „drausti važiuoti tam tikromis dienomis” – nebe toks fantastinis, kaip galėtų atrodyti.
