Pirkai naudotą traktorių ar kombainą ir po kelių savaičių paaiškėjo, kad jis turi rimtų gedimų? Tavęs nesaugo jokie įstatymai, nes perki panaudotą daiktą? Klaidinga. Lietuvos advokatas Mantas Baigys įspėja: ūkininkai dažnai prisiima visą riziką patys, nors teisė stovi jų pusėje taip pat tvirtai, kaip ir naudotų automobilių pirkėjų atveju.
Klaida, kurią daro beveik visi: mano, kad nėra jokios apsaugos
Pagrindinė problema – ūkininkai išties retai kreipiasi į teismą ar net nerašo pretenzijų pardavėjams, kurie pardavė technikę su paslėptais defektais. „Žemės ūkio technika neretai parduodama su paslėptais trūkumais, tačiau jokių veiksmų pirkėjai nesiima, nes mano, kad perka panaudotą įrangą ir turi patys prisiimti visą riziką dėl jos trūkumų,” – pabrėžia advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkas.
Tai fundamentali klaida. Lietuvoje galiojantys teisės aktai nustato, kad pardavėjas privalo garantuoti – parduotas daiktas atitinka sutarties sąlygas ir neturi paslėptų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tai žinodamas, arba nebūtų pirkęs, arba nebūtų tiek mokėjęs.
Tai reiškia vieną dalyką: traktorius, kombainai ar kita žemės ūkio įranga turi tokią pačią teisinę apsaugą kaip ir naudotas automobilis.
Kas laikoma paslėptu defektu – ne kiekvienas gedimas
Svarbu suprasti, kad ne bet koks gedimas reiškia pardavėjo kaltę. Advokatas paaiškina, jog pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, privalo šią informaciją atskleisti pirkėjui – nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas laikomas nesąžiningumu.
Vadinasi, jei pardavėjas žinojo apie rimtą problemą – pavyzdžiui, kad traktoriaus variklis dūžta, pavarų dėžė stringa arba hidraulikos sistema turi kritinius nuotėkius – ir to nenurodė, tai teisiškai kvalifikuojama kaip paslėptas trūkumas.
Per kokį laiką galima reikšti pretenzijas
Laiko yra daugiau nei daugelis mano. Kai nenustatytas kokybės garantijos terminas, pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą laiką, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo. Tokią poziciją palaiko ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
Tai suteikia pakankamai laiko užfiksuoti problemą – ypač turint omenyje, kad didelė technika intensyviai naudojama sezonų metu ir būtent tada paaiškėja tikrasis gedimas.
Ko galima reikalauti – keturi keliai
Ūkininkas, įsigijęs nekokybišką techniką, gali pasirinkti vieną iš keturių teisės gynimo būdų:
- Nemokamas remontas: pareikalauti, kad pardavėjas nemokamai pašalintų trūkumus
- Keitimas: nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu
- Kainos sumažinimas: atitinkamai sumažinti sumokėtą kainą
- Sutarties nutraukimas: vienašališkai nutraukti sutartį ir susigrąžinti visą sumokėtą kainą
Mantas Baigys pažymi, kad kiekvienu atveju reikia pirmiausiai įvertinti gedimo priežastis, jų šalinimo kainą ir kitas aplinkybes – ir tik tada spręsti, kuris būdas efektyviausias.
Ką ūkininkas turi įrodyti
Norint laimėti bylą ar net pasiekti taikų susitarimą, reikia įrodyti tris dalykus. Pirma, kad parduotas daiktas netinkamos kokybės – jo negalima naudoti pagal paskirtį arba jis neatitinka kokybės reikalavimų tokio pobūdžio įrangai. Antra, kad pirkimo metu pirkėjas nežinojo apie tuos trūkumus ir negalėjo žinoti. Trečia – dokumentuoti, kad gedimas egzistavo jau pardavimo metu.
„Kilus įtarimui dėl paslėptų trūkumų – rekomenduotina iš karto kreiptis į servisus ar specialistus, kurie gali įvertinti gedimo priežastį ir tai fiksuoti rašytiniame dokumente,” – pataria teisininkas.
Tuo tarpu pardavėjas gali išvengti atsakomybės, jeigu įrodys, kad trūkumai atsirado jau po perdavimo – dėl pirkėjo naudojimo taisyklių pažeidimo, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
Ar galima atgauti ir kitas išlaidas
Taip. Pirkėjo patirtos išlaidos – teisinės konsultacijos, transportavimo kaštai, eksperto vertinimas – kvalifikuojamos kaip nuostoliai ir gali būti atlyginamos bendra tvarka, įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas.
Bendra rekomendacija – visas patirtas išlaidas fiksuoti rašytiniais įrodymais, pavyzdžiui, sąskaitomis. Tai leis kilus ginčui įrodyti išlaidas teisme.
Kodėl ūkininkai bylinėjasi rečiau nei automobilių savininkai
Problema ne teisiniame reguliavime – jis identiškas. Problema ūkininkų psichologijoje. Daugelis tikisi, kad technika parduodama „kaip yra”, ir pasikliauna vien pardavėjų žodžiais, o ne rašytinėmis garantijomis ar objektyviais vertinimais.
Advokatas Baigys pabrėžia: ūkininkai turi tokias pačias teises ir galimybes ginti savo interesus kaip ir bet kuris kitas pirkėjas. Dažnu atveju jie tampa situacijos įkaitais vien todėl, kad pasikliauja pardavėjų įtikinėjimais, jog teisės aktai nenumato jokių gynimo būdų.
Visais atvejais patariama nekonsultuotis su pardavėjais apie pardavėjų teises – konsultuotis su šios srities profesionalais.
