Padangų slėgis – vienas tų parametrų, kuriuos vairuotojai dažniausiai ignoruoja. Tačiau remiantis JAV nacionalinės kelių eismo saugumo administracijos (NHTSA) statistika, važiavimas su nepakankamu padangų slėgiu avarijos riziką didina net tris kartus. O „Continental” duomenimis, pakanka vos 0,3 baro nuokrypio nuo normos, kad degalų sąnaudos padidėtų maždaug 1,5 proc.
Kodėl teisingas slėgis – ne smulkmena
Padanga atlieka kelias funkcijas vienu metu: perduoda traukos ir stabdymo jėgą, užtikrina stabilumą posūkiuose ir sugeria kelio nelygumus. Gamintojo rekomenduojamas slėgis parenkamas taip, kad visi šie parametrai veiktų optimaliai – padanga tarnautų ilgiau, stabdymo kelias būtų trumpiausias, o degalų sąnaudos mažiausios.
Remiantis „Continental” duomenimis, teisingas padangų slėgis gali pailginti vidutinį padangos resursą net 7 500 km. Tai reali ekonomija – vieno komplekto kaina Lietuvoje svyruoja nuo 200 iki 600 eurų, priklausomai nuo dydžio ir gamintojo.
Per mažas slėgis: perkaitimas ir greitas nusidėvėjimas
Kai padangoje per mažai oro, padidėja kontakto su keliu plotas. Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų atrodyti kaip privalumas – daugiau sukibimo. Bet iš tikrųjų tai sukelia perteklinę trintį ir perkaitimą. Rezultatas: sparčiau dėvisi padangos kraštinės zonos, blogėja valdymas ir auga degalų sąnaudos.
Kritiniais atvejais perkaitusi padanga gali sprogi važiuojant. Tai situacija, kurios niekas nenori patirti greitkelyje 130 km/h greičiu.
Per didelis slėgis: trumpesnis stabdymo kelias ir komforto praradimas
Perpūsta padanga veikia priešingai – sumažėja kontakto su keliu plotas. Dėl to prastėja sukibimas šlapiame kelyje, ilgėja stabdymo distancija, o centrinė protektoriaus dalis dėvisi greičiau nei kraštai. Važiavimas tampa kietesnis, nes padanga blogiau sugeria smūgius nuo duobių ir nelygumo.
Didžiausias pavojus – skirtingas slėgis skirtinguose ratuose
Ekspertai perspėja: pavojingiausia situacija – kai kiekviename rate slėgis skiriasi. Automobilis patenka į dinaminio disbalanso būseną. Visi neigiami efektai sustiprėja vienas kitą, o automobilio elgsena tampa nenuspėjama, ypač staigių manevrų metu. Ne vienas vairuotojas forumuose dalinosi patirtimi, kai automobilis „traukė į šoną” be jokios matomos priežasties – dažnai atsakymas buvo paprastas: skirtingas slėgis.
Kaip teisingai tikrinti padangų slėgį
Dauguma šiuolaikinių automobilių turi padangų slėgio kontrolės sistemą (TPMS). Tačiau ji signalizuoja tik tada, kai slėgis jau nukrito iki pavojingo lygio – todėl pasikliauti vien ja nevertėtų. Specialistai rekomenduoja rankinę patikrą maždaug kartą per mėnesį ir būtinai prieš ilgas keliones ar staigiai pasikeitus oro temperatūrai.
Tikrinti slėgį reikia šaltose padangose – prieš pajudant arba praėjus bent trims valandoms po sustojimo. Po važiavimo guma įkaista, slėgis pakyla, ir rodmenys bus netikslūs. Rekomenduojamos reikšmės paprastai nurodytos ant lipduko vairuotojo durų angoje arba eksploatavimo instrukcijoje.
Svarbi detalė: ant lipduko dažniausiai nurodyti du rodmenys – dalinio ir pilno apkrovimo. Jei salone keleiviai ir pakrautas bagažinė – slėgį reikia padidinti pagal gamintojo rekomendacijas. Po koregavimo nepamirškite atnaujinti parametrų automobilio sistemoje, kad TPMS veiktų korektiškai.
Lietuvos klimatas – papildomas iššūkis
Lietuvoje temperatūros svyravimai tarp sezonų yra ryškūs – žiemą termometras gali rodyti -20 °C, vasarą +30 °C. Šaltyje padangų slėgis krenta, karščiuose – kyla. Todėl kiekvienas sezoninis padangų keitimas turėtų apimti ir slėgio patikrą bei koregavimą visuose keturiuose ratuose.
Net techniškai tvarkinga padanga natūraliai praranda iki 0,1 baro per mėnesį. Tai reiškia, kad per tris mėnesius be patikros slėgis gali nukisti tiek, kiek pakanka pastebimam degalų sąnaudų padidėjimui ir padangos dėvėjimosi pokyčiui. Minutė prie kompresoriaus degalinėje – ir problema išspręsta.






