Degalų kainos Lietuvoje kovo viduryje pasiekė ribą, kurią daugelis tikėjosi matyti tik krizių metu: dyzelinas perkopė 2 eurus už litrą, benzino kaina sparčiai artėja prie tos pačios ribos. Seime kovo 17 dieną surengta spaudos konferencija atskleidė, kad problema gerokai gilesnė nei vien geopolitiniai neramumai – kalbama apie konkurencijos stoką, aukštus akcizus ir tiekėjo dominavimą rinkoje.
Nafta viršijo 100 dolerių – bet kainos Lietuvoje šoktelėjo dar anksčiau
Seimo narė Ligita Girskienė (LVŽS) atkreipė dėmesį į keistą seką: nors geopolitinių įvykių Artimuosiuose Rytuose pasekmės kuro rinkai paprastai pasireiškia po kurio laiko, Lietuvoje degalų kainos šoktelėjo vos pasirodžius pirmosioms žinioms. Naftos kaina tuo metu jau viršijo 100 JAV dolerių už barelį, ir prognozės rodo, kad tai dar ne viršūnė.
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas ir Lietuviškų degalinių sąjungos atstovai paaiškino vieną iš priežasčių: degalinėse kuro atsargos laikomos vos 1–2 dienoms. Kai atsargos baigiasi, nauja partija perkama jau nauja – aukštesne – kaina. Ir ta kaina iš karto atsispindi prie kolonėlės.
Vienas tiekėjas, ribotas importas, aukšti akcizai
Diskusijos dalyviai įvardijo tris pagrindines kuro brangimo priežastis Lietuvoje. Pirma – dominuojanti vieno tiekėjo pozicija didmeninėje rinkoje. Antra – galiojantys teisės aktai, ribojantys degalinėms galimybes didesniais kiekiais importuoti kurą iš kitų šalių. Trečia – padidinti akcizai, dėl kurių Lietuva patenka tarp brangiausių degalų rinkų Europos Sąjungoje.
Šių veiksnių kombinacija sukuria situaciją, kurioje mažmeninė konkurencija tarp degalinių egzistuoja, bet didmeninė kaina diktuojama iš vienos pusės, o galimybės rasti alternatyvą – apribotos reguliavimo.
Vežėjai pilasi Lenkijoje – Lietuva praranda milijardus
Lietuvos vežėjų sąjungos transporto politikos ekspertas Gintautas Ramaslauskas pateikė iškalbingą skaičių: per Lietuvą kasdien pravažiuoja apie 7 milijonus transporto priemonių. Tačiau dauguma vežėjų degalus pilasi ne čia, o Lenkijoje, kur kainos gali būti iki 20 centų už litrą mažesnės, arba Skandinavijoje – važiuojant šiaurės kryptimi.
Pasak G. Ramaslausko, Lietuva dėl to praranda ne tik vežėjus, bet ir milijardus eurų pajamų. Devynios Europos šalys jau taiko akcizo lengvatas profesionaliems vežėjams, taip didindamos savo transporto sektoriaus konkurencingumą. Lietuvos vežėjų sąjunga ragina Vyriausybę imtis dviejų konkrečių žingsnių: sumažinti akcizus ir panaikinti ribojimus degalinėms importuoti kurą.
Paradoksas: net sumažinus kainas, didesnė degalų apyvarta galėtų kompensuoti akcizo sumažėjimą ir atnešti didesnes biudžeto pajamas.
Seimo nariai: nei kainų lubos, nei rezervas neišgelbės
Seimo narys Valius Ąžuolas (LVŽS) pabrėžė, kad LVŽS frakcija dar planuojant 2026 m. biudžetą siūlė koalicijos partneriams mažinti akcizą kurui ir įšaldyti dalį CO₂ dedamosios – bet pasiūlymas buvo atmestas.
Pasak V. Ąžuolo, nei dalies kuro rezervo panaudojimas, nei kainų lubų įvedimas neduos ilgalaikio poveikio. Būtina iš esmės peržiūrėti kuro kainos dedamąsias – ir tai padaryti kuo greičiau.
Tuo tarpu Vyriausybė konkrečių sprendimų kol kas nesiūlo ir, pasak L. Girskienės, laukia galimo situacijos stabilizavimosi. Kiek toks laukimas gali užtrukti – atviras klausimas. Ankstesnių krizių metu panašūs laikotarpiai tęsdavosi iki pusės metų ir ilgiau. O kuro kainos prie kolonėlės keičiasi kasdien – ir kol kas tik viena kryptimi.
