Daugelis dviratininkų Lietuvoje vis dar mano, kad ant dviejų ratų galima jaustis nebaudžiamam. Tačiau Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 428 straipsnis skirtas būtent pėstiesiems, dviratininkams ir kitiems nemotorinių transporto priemonių vairuotojams – ir numato baudas, kurios gali siekti iki 200 eurų už vieną pažeidimą. Kai pažeidimai susumuojami, bendra suma lengvai peršoka 300 eurų.
Važiavimas neblaiviam – pagrindinė baudų priežastis
Policijos duomenimis, daugiausia protokolų dviratininkams surašoma už važiavimą apsvaigus nuo alkoholio. Pagal ANK 428 straipsnio 7 dalį, dviračio vairavimas esant neblaivumui nuo 0,41 iki 1,5 promilės užtraukia baudą nuo 80 iki 150 eurų. Jei alkoholio koncentracija viršija 1,5 promilės arba asmuo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, bauda kyla iki 150–200 eurų pagal ANK 428 str. 8 dalį.
Svarbus niuansas: skirtingai nei automobilio vairuotojams, dviratininkams už neblaivumą neatimamas vairuotojo pažymėjimas ir nekeliama baudžiamoji byla – atsakomybė lieka administracinė. Tačiau vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo prilyginamas pačiam pažeidimui ir taikoma ta pati bausmė.
Dviratis pagal KET – pilnavertė transporto priemonė
Pagal Kelių eismo taisykles (KET) dviratis yra transporto priemonė. Tai reiškia, kad dviratininkams galioja tie patys kelio ženklai, šviesoforai ir eismo reguliavimo signalai kaip ir automobilio vairuotojams. Kelio ženklų, ženklinimo ar šviesoforų nesilaikymas, pėsčiųjų pirmenybės nepaisymas pagal ANK 428 str. 1 dalį užtraukia baudą nuo 20 iki 40 eurų. Jei pažeidimas sukelia pavojingą situaciją – bauda pagal 2 dalį kyla iki 30–50 eurų.
Tarp dažnų pažeidimų – važiavimas šaligatviu nesilaikant pėsčiųjų pirmenybės, pėsčiųjų perėjos kirtimas nesustojus nuo dviračio (kai nėra dviračių perėjos) ir elgesio tamsiuoju paros metu reikalavimų nesilaikymas. Visi jie kainuoja nuo 10 iki 40 eurų kiekvienas.
Kaip baudos „susisumuoja” iki 350 eurų
Pagal ANK 38 straipsnį, kai vienas asmuo padaro kelis administracinius nusižengimus, nuobauda skiriama už kiekvieną atskirai. Baudos nesusilieja į vieną – jos sudedamos.
Pavyzdys iš praktikos: neblaivus dviratininkas (virš 1,5 promilės), nesilaikęs kelio ženklų reikalavimų ir sukėlęs pavojingą situaciją, gauna: 200 eurų + 40 eurų + 50 eurų = iki 290 eurų vien iš vieno incidento. Jei dar neturėjo privalomų žibintų ar atšvaitų – suma lengvai peršoka 300 eurų ir artėja prie 350.
Techninis dviračio tvarkymas – dar viena baudos priežastis
Ne vienas dviratininkas nustemba sužinojęs, kad net už skambučio, galinio žibinto ar atšvaitų nebuvimą gali būti skiriama bauda. Pagal KET, dviratis privalo turėti tvarkingą stabdžių sistemą, skambutį ar kitą garso signalą, priekinį baltą žibintą ir galinį raudoną žibintą (naudojamus tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui), taip pat šviesą atspindinčius elementus.
Praktikoje daugelis dviratininkų šiuos reikalavimus ignoruoja, ypač senesniems dviračiams. Tačiau pavasarį ir vasarą, kai policija reguliariai vykdo sustiprintus patikrinimus, tokie „smulkmeniški” pažeidimai tampa papildomomis eilutėmis baudų suvestinėje.
Šalmas – kas pasikeitė nuo 2026 metų
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo svarbi KET pataisa: šalmas tapo privalomas visiems elektrinių mikrojudumo priemonių – paspirtukų, elektrinių riedžių, elektrinių dviračių – vairuotojams, nepriklausomai nuo amžiaus ar važiavimo vietos. Anksčiau toks reikalavimas galiojo tik nepilnamečiams ir važiuojantiems važiuojamąja dalimi. Jei priemonė nuomojama, šalmą privalo suteikti nuomotojas.
Paprastiems neelektriniams dviratininkams šalmo dėvėjimas kol kas lieka rekomendacija, tačiau Seimas jau svarsto galimybę praplėsti šią prievolę ir jiems. Atsižvelgiant į tendenciją, tikėtina, kad artimiausiais metais šalmas taps privalomas visiems dviratininkams.
Pavasario sezonas prasideda – kartu su patikrinimais
Nuo pavasario iki rudens policija reguliariai vykdo sustiprintas dviratininkų kontroles, ypač miestų centruose ir prie rekreacinių trasų. Baudos už kelis pažeidimus vienu metu gali smarkiai sukąsti kišenę – ir tai jau ne teorija, o kasdienė praktika.
Prieš sėsdami ant dviračio ar elektrinio paspirtuko, patikrinkite tris dalykus: ar turite veikiančius žibintus ir atšvaitus, ar dviratis turi garso signalą, ir – jei naudojatės elektrine priemone – ar turite šalmą. Kelios minutės pasiruošimo gali sutaupyti šimtus eurų ir, svarbiausia, apsaugoti jus kelyje.
