Ukrainos Aukščiausioji Rada svarsto įstatymo projektą, kuris iš esmės pakeistų vairuotojų baudimo sistemą – vietoj vien piniginių baudų būtų įvesta kaupiamoji baudos balų sistema. Lietuvoje tokia sistema veikė iki 2008 metų, tačiau buvo panaikinta. Dabar, kai kaimynė Ukraina žengia šiuo keliu, verta prisiminti, kodėl panašios sistemos veikia daugumoje Europos Sąjungos šalių – ir kodėl Lietuva vis dar diskutuoja apie jų grąžinimą.
Kaip veiktų Ukrainos baudos balų sistema
Pagal Aukščiausiojoje Radoje registruotą įstatymo projektą Nr. 14133, kiekvienas eismo taisyklių pažeidimas Ukrainoje būtų vertinamas nuo 1 iki 5 balų, priklausomai nuo sunkumo. Patyrusiems vairuotojams, turintiems daugiau nei vienerių metų stažą, kritinė riba būtų 15 balų per metus, o pradedantiesiems – vos 10 balų.
Pasiekus šią ribą, vairuotojo pažymėjimo galiojimas sustabdomas automatiškai – be teismo sprendimo. Tai reiškia, kad net ir sumokėjus visas baudas, žmogus negali sėsti prie vairo. Norint susigrąžinti teises, tektų iš naujo laikyti ir teorijos, ir praktikos egzaminą Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos paslaugų centre.
Sukaupti balai nėra amžini – jie anuliuojami praėjus metams nuo pažeidimo dienos, jei per tą laikotarpį vairuotojas neviršijo leistinos ribos. Balus fiksuotų tiek patruliniai pareigūnai, tiek automatinės greičio matavimo kameros, o jų skaičių vairuotojas galėtų stebėti realiuoju laiku per mobiliąją programėlę „Dija”.
Kodėl baudos nebeatgraso: Ukrainos problema, pažįstama ir Lietuvoje
Pagrindinė reformos priežastis – sisteminiai pažeidėjai, kuriems piniginės baudos tapo tiesiog „mokesčiu už riziką”. Problema nėra unikali. Lietuvoje, remiantis Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2023 m. už pavojingiausius KET pažeidimus paskirtų baudų buvo surinkta vos 16 procentų – iš skirtų 2,56 mln. eurų sumokėta tik apie 409 tūkst. eurų.
Kas bent kartą yra gavęs baudą ir nusviedęs laišką ant stalo, tas supranta logiką – jei bauda nedidelė ir ją galima ignoruoti, ji neatgraso. Ukrainos įstatymo projekto autoriai teigia, kad nauja sistema sukurtų „dvigubos atsakomybės” efektą: vairuotojas ne tik mokėtų baudą, bet ir kauptų neigiamą skaitmeninę istoriją.
Kaip atrodo baudos balai Europoje: nuo 8 iki 24 taškų
Baudos balų sistemos veikia 22-ose iš 27 Europos Sąjungos šalių, tačiau jų modeliai labai skiriasi. Lenkijoje vairuotojas gali surinkti iki 24 baudos taškų (pradedantieji – iki 20), o Vokietijoje limitas – vos 8 taškai, tačiau už kiekvieną pažeidimą skiriama daugiau balų. Prancūzija taiko atvirkštinę sistemą: vairuotojas pradeda su 12 taškų ir juos praranda už pažeidimus. Ispanija naudoja teigiamą modelį – startuojama nuo 8, o drausmingas vairavimas leidžia sukaupti iki 15 taškų.
Čekijoje limitas – 12 taškų, Italijoje – 20, Didžiojoje Britanijoje – taip pat 12 per trejus metus. Daugelyje šalių pradedantiesiems vairuotojams taikomos griežtesnės ribos, o kai kuriose valstybėse – pavyzdžiui, Kipre, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje – baudos balai tiesiogiai susiję su draudimo įmokų dydžiu.
Ukrainos pasirinktas 15 balų modelis artimas Ispanijos sistemai, tačiau su vienu esminiu skirtumu – pažymėjimas anuliuojamas be teismo, o teisių atgavimui reikalingas pilnas perkvalifikavimas.
Lietuvos istorija: balai veikė, bet buvo panaikinti
Mažai kas prisimena, bet Lietuvoje baudos balų sistema veikė nuo 1994 iki 2008 metų. Tuometinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis vėliau patvirtino, kad įvedus sistemą 1994-aisiais žuvusiųjų keliuose skaičius smarkiai sumažėjo. Tačiau 2008 m. sistema buvo panaikinta – oficialiai dėl to, kad atsirado alternatyvios bausmės, tačiau neoficialiai kalbėta apie korupcinę sistemą: pareigūnai galėjo manipuliuoti balais.
Nuo to laiko diskusijos dėl grąžinimo kyla reguliariai. 2014 m. VRM parengė projektą su 10 balų riba patyrusiems ir 6 balais pradedantiesiems vairuotojams. 2016 m. projektas buvo patobulintas, tačiau Seimui taip ir nepritarus, iniciatyva nurimo. 2023 m., po kelių tragiškų avarijų, tuometinė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vėl iškėlė baudos balų temą, o Lietuvos kelių policijos tarnybos vadas Vytautas Grašys viešai teigė, kad balų sistema paskatintų vairuotojus elgtis atsakingiau.
2025–2026 m. VRM ruošia kitą griežtinimų paketą: siūloma administracinis areštas piktybiškai baudų nemokantiems asmenims (kai įsiskolinimas viršija 5 000 eurų), vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registravimo ribojimas. Tačiau baudos balų sistemos grąžinimo šiame pakete kol kas nėra.
Ką Ukrainos reforma reiškia Lietuvos vairuotojams
Tiesiogiai – nieko, bent jau kol įstatymo projektas nepatvirtintas. Ukrainos Patrulių policija pabrėžia, kad tai dar tik svarstymo stadijoje, nors ekspertai prognozuoja, kad sistema galėtų pradėti veikti jau 2026 metais.
Tačiau netiesiogiai tai signalas ir Lietuvai. Europos Sąjungoje kryptis aiški – 2024 m. Europos Parlamentas priėmė naują tarpvalstybinio eismo pažeidimų informacijos mainų paketą, kuriuo siekiama, kad baudos ir pasekmės vairuotojus „pasivytų” ir užsienyje. Nors bendro ES baudos balų tarifikatoriaus kol kas nėra, diskusijos dėl tarpvalstybinio balų pripažinimo tęsiasi.
Lietuvos vairuotojams, reguliariai vykstantiems į Ukrainą ar Lenkiją, verta stebėti šiuos pokyčius. Kol kas Lietuvoje baudos balų sistema negrąžinta, tačiau kiekviena kaimyninė šalis, įdiegusi tokį mechanizmą, padidina tikimybę, kad ir mūsų Seimas galiausiai priims sprendimą, kuris diskutuojamas jau beveik du dešimtmečius.
