Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) paskelbė neįprastą rekomendaciją: ragina vyriausybes paskatinti automobilius su LPG sistemomis laikinai pereiti prie benzino, kad suskystintos dujos būtų nukreiptos buitiniams poreikiams – šildymui ir maisto gamybai. Priežastis – degalų krizė, kilusi po Artimųjų Rytų konflikto eskalacijos ir Ormūzo sąsiaurio blokados, per kurį paprastai praeina apie 20 % pasaulinės naftos ir naftos produktų transporto.
Ką konkrečiai siūlo IEA
IEA raporte teigiama, kad dėl Ormūzo sąsiaurio blokados naftos kainos viršijo 100 dolerių už barelį, o rafinuotų produktų – dyzelino, aviacinio kuro ir LPG – kainos pakilo dar aštriau. Agentūra siūlo vyriausybėms „laikinai paskatinti vairuotojus rinktis benziną vietoj LPG”, naudojant fiskalinę politiką – pavyzdžiui, padidinant LPG akcizą tiek, kad dujų automobiliams naudojimas laikinai taptų ekonomiškai nepatrauklus.
Pagal IEA vertinimą, toks perėjimas pasauliniu mastu padidintų benzino paklausą vos apie 2 %, nes santykiškai nedaug automobilių naudoja LPG kaip pagrindinį kurą. Tačiau tai leistų „beveik visą” LPG suvartojimą nukreipti buitiniams poreikiams – ypač regionuose, kur dujos yra pagrindinis maisto gaminimo kuras.
Ar Lietuvai gresia LPG trūkumas
Trumpas atsakymas – ne. Lenkijos degalų rinkos analitikai iš e-petrol.pl pabrėžia, kad IEA rekomendacija visų pirma skirta Azijos rinkoms, ypač Indijai, kur LPG yra pagrindinis namų ūkių degalų šaltinis ir didelė jo dalis importuojama iš Persijos įlankos regiono.
Lenkija – didžiausia LPG rinka Europoje – importuoja apie 80 % savo poreikio, tačiau daugiausia iš JAV ir Vakarų Europos, ne iš Artimųjų Rytų. Lietuvos situacija panaši: šalies LPG tiekimas nėra tiesiogiai priklausomas nuo Ormūzo sąsiaurio.
Tačiau kainų augimas – kitas reikalas. Pasaulinė rinka veikia kaip susisiekiantieji indai: jei Azijoje auga LPG paklausa ir kainos, tai atsiliepia ir Europoje. Lenkijoje per tris savaites po Artimųjų Rytų eskalacijos LPG kaina pakilo apie 19 % (nuo 2,78 iki 3,32 zloto/l), dyzelinas – daugiau nei 30 %, o benzinas – apie 18,5 %.
Kaip atrodo degalų krizė Europoje: ką daro kitos šalys
ES šalys jau ėmėsi konkrečių veiksmų. Italijoje kovo 19 d. priimtas nutarimas sumažinti degalų kainas 0,25 EUR/l benzinui ir dyzelinui bei 0,12 EUR/l LPG, taip pat paskelbtos trijų mėnesių mokestinės lengvatos autotransporto sektoriui. Slovakija 30 dienų apribojo dyzelino pirkimą ir planuoja įvesti atskirą kainą užsienyje registruotoms transporto priemonėms.
Graikijoje mažmenininkams uždrausta daryti didesnę nei 0,05 EUR/l antkainį nuo tiekimo kainos. Slovėnijoje „MOL” ir „Shell” bendrovės pačios apribojo mažmenines degalų pardavimo apimtis. Portugalijoje laikinai sumažinti degalų mokesčiai, o Prancūzijoje tiekėjai įsipareigojo sumažinti kainas 0,10–0,30 EUR/l.
Lietuvoje tiesioginio kainų reguliavimo kol kas nėra, tačiau 2026 m. pradžioje jau padidinti degalų akcizai (benzinas +0,06 EUR/l, dyzelinas +0,04 EUR/l), o degalų kainos ir taip pasiekusios aukščiausią lygį per dvejus metus. Šiuo metu LPG Lietuvoje kainuoja apie 0,71 EUR/l – vis dar gerokai pigiau nei benzinas (~1,45 EUR/l) ar dyzelinas (~1,61 EUR/l).
Ar LPG vis dar apsimoka
Matematika kol kas vairuotojų pusėje. Net ir po kainų augimo, LPG litras Lietuvoje kainuoja maždaug pusę benzino kainos. Tiesa, LPG sąnaudos yra didesnės – vidutiniškai 15–20 % daugiau litrų šimtui kilometrų nei benzinu. Bet net ir su šiuo koeficientu, kilometro kaina LPG automobiliu išlieka mažesnė.
Tačiau IEA rekomendacija rodo kryptį, kurią verta stebėti. Jei geopolitinė situacija nesistabilizuos, o LPG tiekimas tam tikruose regionuose taps deficitinis – negalima atmesti, kad ir Europoje atsiras spaudimas peržiūrėti LPG mokestinę politiką. Kol kas tai teorinis scenarijus, bet vairuotojams, planuojantiems investuoti į dujų įrangą, verta apie tai žinoti.
