Pavasarį keliuose vėl atsiranda tie, kurių žiemą beveik nesimatė: motociklininkai, dviratininkai, paspirtukininkai. Vairuotojai, pratę prie tuščių žiemos kelių, šio pokyčio ne visada pastebi laiku. Draudimo bendrovės „Gjensidige” Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius kalba tiesiogiai: pasekmės susidūrimo metu skirtingiems eismo dalyviams nėra vienodos — automobilio vairuotojui tai gali būti tik sparno įlenkimas, motociklininkui ar dviratininkui — gerokai blogiau.
Motociklas veidrodyje — sunkiau nei atrodo
Pirmoji ir dažniausia problema — motociklo matomumas. Mažesni gabaritai reiškia, kad pažvelgęs į šoninį veidrodėlį vairuotojas gali tiesiog jo nematyti, nors motociklas ir yra.
„Motociklai yra mažesni nei automobiliai, todėl juos sunkiau pastebėti pažvelgus į veidrodėlį, o atliekant manevrą kyla didesnė susidūrimo rizika”, — sako A. Gučius.
Dar sudėtingiau — įvertinti motociklo greitį ir atstumą. Automobilių atveju vairuotojai tai daro beveik automatiškai: metai praktikos sukuria patikimą intuiciją, kada saugu pradėti manevrą. Su motociklais ši intuicija neveikia. Dėl mažesnio skersinio pjūvio optiškai atrodo, kad motociklas artėja lėčiau nei iš tikrųjų — ir tai yra viena dažniausių klaidingo sprendimo priežasčių išvažiuojant iš šalutinio kelio ar kertant priešpriešinį eismą.
Ekspertų rekomendacija: persirikiuojant ar sukant — papildomas žvilgsnis per petį, ne tik į veidrodėlį. Ir daugiau laiko aplinkos įvertinimui nei įprastai.
Dviratininkai ir paspirtukininkai: pavojingiausia vieta — įvažiavimai
Mieste pavojingiausi taškai — ne magistralės, o kiemai ir privažiavimai prie teritorijų. Būtent čia automobilių keliai kerta dviračių ir pėsčiųjų takus, o greičiai būna tokie, kad vizualiai nesuvokiamas pavojus.
„Pavojingiausios situacijos kyla tada, kai automobiliai įvažiuoja į kiemus ar kitas teritorijas ir kerta dviračių ar pėsčiųjų takus. Sukant į dešinę būtina papildomai apsidairyti ir įsitikinti, ar iš paskos neartėja dviratininkas ar paspirtukininkas”, — pabrėžia A. Gučius.
Dviratininkų ir paspirtukų greitis dažnai didesnis, nei tikimasi. Elektrinis paspirtukas ar greitas dviratininkas važiuoja 20–30 km/val. — tai nėra lėtas eismas. Jei tuo metu automobilis sukasi į dešinę ir vairuotojas tikrina tik kairę pusę dėl automobilių eismo, nelaimė gali įvykti per sekundę.
Ar pirmumo teisė padeda? Tik iš dalies. Net ir turėdamas pirmumo teisę dviratininkas ar paspirtukininkas yra fiziškai labiau pažeidžiamas — ir tai nepasikeičia nuo to, kas teisus dokumentuose.
KET reikalavimas, kurį pamiršta net patyrę dviratininkai
Pagal Kelių eismo taisykles dviratininkai ir paspirtukininkai privalo nulipti nuo transporto priemonės kertant pėsčiųjų perėją. Tai ne rekomendacija — tai teisinis reikalavimas, taikomas nepriklausomai nuo greičio ar skubos.
Praktikoje šios taisyklės laikomasi retai. Nulipimas atrodo nepatogus, ypač jei perėja tuščia. Tačiau problema ne tik teisinio pobūdžio: pėsčiojo perėją važiuojantis dviratininkas sukuria neprognozuojamą situaciją automobilių vairuotojams, kurie mato mato pėsčiųjų perėją ir tikisi pėsčiojo, o ne greito dviračio.
Paspirtukas ar elektrinis dviratis — kada reikalingas draudimas
Mikromobilumo plitimas kelia ir naują teisinį klausimą: kada transporto priemonė, kuri dar vakar atrodė kaip žaislas, virsta transportu, kuriam taikomas privalomas draudimas?
Atsakymas aiškus. Privalomas civilinės atsakomybės draudimas reikalingas, jei:
- paspirtuko ar elektrinio dviračio maksimalus greitis viršija 25 km/val., arba
- transporto priemonė sveria daugiau nei 25 kg ir gali važiuoti greičiau nei 14 km/val.
Daugelis šių sąlygų atitinkančių transporto priemonių — elektrinių paspirtukų rinkoje jau įprasta. Tačiau ar savininkai tai žino? Greičiausiai ne visi.
Jei įvykis nutinka su neapdrausta transporto priemone, žalą nukentėjusiajam gali atlyginti Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras — tačiau tik jei įvykis tinkamai užfiksuotas. Pats neapdraudęs vairuotojas gali sulaukti regresinių reikalavimų.
Ką tai reiškia automobilių vairuotojams šį pavasarį
Keli konkretūs pakeitimai, kurie iki šiol galbūt nebuvo įpročiu:
- Prieš sukant į dešinę — atskiras žvilgsnis per petį, o ne tik veidrodėlis
- Prie įvažiavimų į kiemus — greičio sumažinimas ir aktyvus aplinkos skenavimas iš abiejų pusių
- Išvažiuojant iš šalutinio kelio — atsargiau vertinti motociklo greitį nei atrodo
Pavasarinis eismas keičiasi kasmet. Bet ne visi vairuotojai keičia savo įpročius kartu su juo — ir būtent tą skirtumą draudimo bendrovių žalų skyriai jaučia kiekvieną balandį.
