Jei vakaro piko metu įsukate į sankryžą, kai už jos jau stovi eilė, rizikuojate joje ir likti. Vilniuje dirbtinio intelekto kameros tokius atvejus fiksavo kiekvieną bandymo dieną ir atskleidė, kodėl vakare užstrigti tampa kur kas lengviau, nors automobilių beveik nepadaugėja.
Bandomąjį projektą įgyvendino lietuvių bendrovė AAI Labs kartu su sostinės viešojo transporto agentūra JUDU ir Vilniaus miesto savivaldybe. Stacionarios kameros įrengtos penkiose šviesoforais reguliuojamose sankryžose, o į priekį nukreiptos kameros sumontuotos penkiuose miesto autobusuose. Kiekvienoje kameroje veikia kompiuteris, kuris vietoje atpažįsta automobilius, autobusus, dviratininkus ir pėsčiuosius. Per 5G ryšį siunčiami tik objektų skaičiai ir trumpi įvykių vaizdo fragmentai, o užfiksuotus įvykius peržiūri ir patvirtina darbuotojai.
Ką kameros užfiksavo prie Švitrigailos ir Naugarduko gatvių
Viena iš stebėtų vietų – Švitrigailos ir Naugarduko gatvių sankryža. Nuo 2026 m. sausio iki birželio pradžios per ją vidutiniškai pravažiuodavo apie 15 000 transporto priemonių per dieną. Kameros rodė, kada sankryža prisipildo ir kuriomis kryptimis vairuotojai iš jos išvažiuoja.
Daugiausia dėmesio sulaukė geltonai pažymėta zona sankryžos viduryje, kurią, kaip rašoma pranešime, vairuotojai privalo palikti laisvą. Ji buvo užblokuota kiekvieną bandymo dieną, o įprastą darbo dieną – maždaug 12 kartų. Penkių darbo dienų savaitei tai būtų apie 60 atvejų vienoje sankryžoje. Kas bent kartą įstrigo sankryžos viduryje degant raudonam – tas supranta.
Vakare kaltas ne srautas
Vakaro piko metu eismas buvo vos apie 5 % intensyvesnis nei vidurdienį. Tačiau tikimybė, kad automobilis užstrigs geltonoje zonoje, tuo metu buvo maždaug šešis kartus didesnė. Kaip tai paaiškinti?
Projekto autorių vertinimu, problema labiau susijusi su eilėmis, kurios nusidriekia atgal iki pat sankryžos, nei su pačiu automobilių skaičiumi. Žalias signalas kviečia važiuoti, bet už sankryžos eilė dar nepajudėjusi. Užsidegus raudonam, automobilis lieka viduryje. Pagal KET 161 punktą, įsijungus leidžiamajam signalui, vairuotojas privalo duoti kelią iš sankryžos išvažiuojančioms transporto priemonėms, jeigu šios manevrą pradėjo degant jų krypties leidžiamajam signalui. Taigi užstrigęs automobilis stabdo ir tuos, kuriems jau dega žalias.
Ar galima laukti posūkio sankryžos viduryje?
Ne kiekvienas automobilis geltonoje zonoje yra pažeidėjas. Rankiniu būdu patikrinus 100 sistemos pranešimų apie užblokuotą zoną paaiškėjo, kad maždaug kas šeštu atveju vairuotojas teisėtai laukė progos sukti kairėn per priešpriešinį eismą. Tokių atvejų sistemą galima išmokyti nepažymėti.
Pranešime apie projektą baudos neminimos – tai eismo analizės bandymas, o kiekvieną įvykį dar patvirtina žmogus. Plačiau apie pažeidimus fiksuojančias kameras – daugiafunkcinės kameros ir baudos.
Ko dirbtinio intelekto kameros dar neatskiria
Autobusuose sumontuotos kameros atlieka kitą darbą – stebi kelio dangą. Kiekvienas autobusas tuo pačiu maršrutu pravažiuoja daug kartų per dieną, todėl kelią galima patikrinti per kiekvieną reisą. Kai defektas toje pačioje vietoje aptinkamas vis iš naujo, kelių priežiūros tarnybos mato, kur problema kartojasi.
Patikimiausiai sistema atpažįsta didelius, aiškiai matomus objektus, pavyzdžiui, šulinių dangčius. Smulkius ar vos matomus įtrūkimus aptikti sunkiau, o šešėliai ir nusitrynęs kelio ženklinimas kartais buvo palaikyti defektais. Todėl kiekvieną pažymėtą vietą vis dar tikrina žmogus.
Įrangai nereikėjo naujų elektros linijų. Sankryžų kameros pritvirtintos prie esamų gatvių apšvietimo stulpų ir maitinamos iš apšvietimo arba šviesoforų grandinių, o autobusų įranga važinėja įprastais maršrutais.
Ką duomenys gali pakeisti sankryžose
Pranešime siūloma, kad miestas galėtų koreguoti šviesoforų režimus perkrautose sankryžose ir tikrinti autobusų maršrutuose pasikartojančias kelio defektų vietas. Projekto autoriai pabrėžia, kad tokių kamerų vertė – ne skaičiai, o priežastys. Redakcijos vertinimu, tai pagrįsta: 12 užstrigimų per dieną mažai ką pasako, kol neaišku, kodėl jų daugiausia būna vakare.
Kol šviesoforų režimai nepakeisti, rizika tenka vairuotojams. Įvažiavus į sankryžą, iš kurios nėra kur išvažiuoti, užkemšama zona, kuri turi likti laisva, o kitos krypties automobiliai sulaikomi net degant žaliam. Vakaro piko metu tai nutinka kur kas dažniau, nei leistų tikėtis vien automobilių srautas.







