2026 metų vasario pabaigoje prasidėjęs karas Irane sukrėtė ne tik Artimųjų Rytų regioną, bet ir pasaulinę automobilių pramonę. „Ferrari”, „Porsche”, „Rolls-Royce” ir kiti prabangių automobilių gamintojai pastaraisiais metais Persijos įlankos šalyse buvo radę vieną pelningiausių rinkų pasaulyje. Dabar, užblokavus Hormuzo sąsiaurį, išaugus aliuminio kainoms ir naftai viršijus 112 eurų už barelį, ši pelno tvirtovė yra rimtai susvyravusi – ir tai tiesiogiai paliečia automobilių kainas bei prieinamumą visoje Europoje, įskaitant Lietuvą.
Kodėl Persijos įlanka buvo tokia svarbi automobilių gamintojams
Pastarąjį dešimtmetį Artimųjų Rytų regionas tapo strateginiu automobilių pramonės atspirties tašku. JAE kasmet parduodama daugiau nei 300 000 automobilių, iš kurių apie 20 % sudaro prabangios klasės importas. Turtingi pirkėjai Saudo Arabijoje, JAE ir Katare tradiciškai renkasi brangiai individualiai pritaikytus automobilius – segmentą, kuriame pelno marža yra ypač aukšta.
Metzler Research analitikas Pal Skirta yra pažymėjęs, kad Artieji Rytai neseniai tapo vienu pelningiausių struktūrinių augimo regionų prabangių automobilių gamintojams. Tai ypač svarbu dabar, kai Kinijoje konkurencija yra itin didelė, JAV įvedė muitus importuojamiems automobiliams, o elektromobilių kūrimo kaštai smarkiai apkrauna gamintoją balansus.
Po dvejų metų stagnacijos prabangių prekių pramonė 2026-iesiems buvo sudėjusi dideles viltis į rinkos atsigavimą. Kinijos rinka rodė pirmus atsigavimo ženklus, o JAV turtingesni vartotojai išliko aktyvūs dėl augančių investicijų ir dirbtinio intelekto sektoriaus proveržio. Persijos įlankos rinka turėjo būti tas stabilusis balastas, kuris padės atsverti silpnesnius rezultatus kitur.
Hormuzo sąsiauris: pasaulinės prekybos spazmas
2026 m. kovo 4 d. užsidarius Hormuzo sąsiauriui, naftos ir suskystintų gamtinių dujų eksportas iš regiono buvo praktiškai sustabdytas. Brent naftos kaina, kuri dar karo išvakarėse buvo 72,87 dolerio už barelį, šovė aukščiau 119 dolerių, kol stabilizavosi ties maždaug 112 dolerių – tai 57 proc. augimas per mažiau nei mėnesį.
„Ferrari” praėjusią savaitę pranešė pristabdžiusi didžiąją dalį automobilių pristatymų Persijos įlankos šalims, nes laivai-automobilių vežėjai nebegalėjo įplaukti į regioną dėl apribojimų aplink Hormuzo sąsiaurį. Tačiau bendrovė patvirtino, kad ribota dalis individualiai pritaikytų automobilių vis dar pristatoma oro transportu. Tai puikiai iliustruoja, kokia vertinga ši rinka yra gamintojams: logistikos kaštai paaugo kelis kartus, tačiau klientai nenorimi prarasti.
„Maserati” taip pat laikinai sustabdė siuntas į regioną. Tiesa, Artimai Rytai sudarė tik 4,6 proc. „Ferrari” 2025 metų pasaulinių pristatymų – tačiau šių automobilių pelningumas buvo neproporcingai didelis lyginant su kitomis rinkomis.
Aliuminio krizė ir gamybos kaštų spaudimas
Konfliktas ne tik stabdo pardavimus – jis kelia gamybos išlaidas visoje automobilių pramonėje. Persijos įlankos aliuminio lydyklos mažina gamybą ir skelbia force majeure dėl pristatymų. Japonijos du didžiausi automobilių gamintojai jau pradėjo koreguoti gamybos grafikus.
Europoje spaudimas stiprėja per gamtinių dujų rinką. Nyderlandų TTF etalono kaina nuo karo pradžios beveik padvigubėjo – pasiekė daugiau nei 60 eurų už MWh – dėl sutrikimų Kataro SGD eksporte ir istoriškai žemo dujų saugyklų pildymo lygio po šaltos žiemos.
Aliuminis yra viena svarbiausių žaliavų automobilių gamyboje – vidutiniame lengvajame automobilyje jo naudojama daugiau nei 200 kg. Persijos įlankos šalys sudaro reikšmingą dalį pasaulinės aliuminio lydymo pajėgumų, todėl jų tiekimo sutrikimas tiesiogiai veikia Europos ir Šiaurės Amerikos gamyklas.
Analitikų prognozės: kiek truks ir kaip giliai kris?
S&P Global savo analizėje išskyrė tris scenarijus priklausomai nuo karo trukmės. Jei konfliktas trukts iki trijų mėnesių, ekonominis poveikis bus mažiausias ir rinka galėtų atsigauti iki 2026 metų pabaigos. Jei karas tęsis nuo keturių mėnesių iki metų, atsigavimas šiemet tampa mažai tikėtinas, o gamybos kaštų infliacija taps įsitvirtinusi. Jei karas persikels į 2027-uosius, kyla reali rizika, kad investicijos į Artimųjų Rytų regioną bus atidėtos ar atšauktos visiškai.
Metzler analitikas Skirta išskyrė dvi pagrindines grėsmes. Trumpuoju laikotarpiu konfliktai gali riboti judėjimą ir turizmą, o tai mažina lankytojų srautą į automobilių salonus ir pardavimų apimtis. Ilgesniu laikotarpiu silpnėjančios turto kainos ir finansų rinkų svyravimai gali sumažinti turtingiausiųjų pirkėjų norą išleisti pinigus brangiai kainuojantiems daiktams.
Bernstein Research duomenimis, prabangių automobilių pardavimai Artimuosiuose Rytuose šį mėnesį galėtų kristi net 50 proc., daugiausia dėl turizmo žlugimo ir mažėjančio srauto į salonus. Aukštos naftos kainos, ekonominio nuosmukio grėsmė ir saugumo nerimas taip pat veikia pirkėjų elgseną.
Pasaulinio masto krizė: automobiliams jau nebe pirma nesėkmė
Naftos kainos virš 100 dolerių už barelį – tai tik naujausia automobilių pramonės išbandymų virtinėje, po šešerių metų, kai iš eilės kilo pandemija, puslaidininkių trūkumas, muitai, kibernetinės atakos ir politikos neapibrėžtumas, išnaudojęs pramonės vadovus.
Pusiau laidinininkių trūkumas, kuris 2021 metais buvo apibūdintas kaip 12 savaičių problema, truko dvejus metus. Huthi sukelti sutrikimai Raudonosios jūros laivyboje, prasidėję 2023 metų pabaigoje, vis dar varžė laivybos grafikus 2026 metų pradžioje. Nėra struktūrinės priežasties manyti, kad dabar vykstantys sutrikimai bus trumpalaikiai.
Buvęs „Aston Martin” generalinis direktorius Andy Palmer yra pažymėjęs, kad pramonė šiuo metu susiduria su neįprastai sudėtinga aplinka, kai paklausa silpsta daugelyje pagrindinių rinkų vienu metu. Retai pasitaiko, kad prabangių automobilių gamintojai susidurtų su sunkumais beveik visose svarbiose rinkose tuo pačiu metu.
Ką tai reiškia Lietuvos automobilių pirkėjams
Lietuvos vairuotojams ir vartotojams visoje ES šio karo poveikis ateis netiesiogiai, bet apčiuopiamai. Aukštesnės aliuminio kainos ir išaugę energijos kaštai didina automobilių gamybos išlaidas. Paprastai šie pokyčiai salonus pasiekia po kelių mėnesių – vėlesnio pristatymo terminais, sumažėjusia modelių pasiūla arba automobilių kainų kilimu.
Degalų kainos – tai betarpiškesnis rūpestis. Su Brent naftos kaina gerokai viršijančia prieškarinį lygį, benzino ir dyzelino kainos visoje Europoje jau pakilo. Lietuvos vairuotojai, kaip ir kiti Baltijos regiono gyventojai, yra jautresni energijos kainų svyravimams dėl istoriškai ribotos energijos šaltinių įvairovės – nors ši situacija keičiasi, vykdant regionines infrastruktūros investicijas.
S&P Global analistai pastebi, kad išaugusios degalų kainos spartina vartotojų susidomėjimą hibridiniais ir elektriniais automobiliais daugelyje rinkų. Paradoksalu, bet karas gali paspartinti elektromobilių plitimą Europoje – net jei pats šis perėjimas dėl brangesnių žaliavų tapo finansiškai sudėtingesnis.
Ar svarstote pereiti prie hibridinio ar elektrinio automobilio dėl augančių degalų kainų? Pasidalykite savo nuomone komentaruose!
