Dyzelino litras Lietuvoje balandžio pradžioje siekia 2,125 euro — tai Lietuvos energetikos agentūros fiksuotas kovo 30 d. rodiklis, ir tai yra beveik 40 proc. daugiau nei prieš metus. Kai prie degalinės čekis pradedamas skaičiuoti iš naujo kiekvieną savaitę, neišvengiamai kyla klausimas: ką daro kiti? Čekija šiandien paskelbė atsakymą — pirmą kartą valstybės istorijoje įvedamas privalomos kainų lubos mechanizmas. Lietuva kol kas pateikia kitokį atsakymą.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas kovo pabaigoje Briuselyje kalbėjo tiesiogiai: „Kokios gali būti kainų ribos laisvoje rinkoje? Jei kaina kyla pasaulinėse rinkose — tai yra labai labai blogas sprendimas.” Tai lietuvių pozicija. Čekija pasirinko priešingą kelią.
Kaip veiks Čekijos kainų lubos
Čekijos finansų ministerija nuo šios savaitės pradės kasdien skaičiuoti ir viešai skelbti maksimalią leidžiamą degalų kainą kitai parai. Paskelbimo laikas — 14:00 val. Formulė grindžiama didžiausių rinkos dalyvių — „Čepro”, „Orlen” ir „MOL” — vidutiniais didmeniniais indeksais bei kasdienėmis biržos „Platts” kainomis, prie kurių pridedami mokesčiai.
Priemonė yra platesnio antikrizinio paketo dalis, apimančio ir akcizų mažinimą dyzelinui, ir maržų apribojimus platintojams. Visa tai — reakcija į Irano karo sukeltą naftos kainų šuolį: nuo vasario 28 d. „Brent” nafta perkopė 111 USD už barelį, o Čekijoje dyzelinas per tą patį laikotarpį pabrango daugiau nei 15 kronų, pasiekdamas absoliutų ketverių metų rekordą.
Ar tai veiks? Čia prasideda sudėtingoji dalis.
Ekonomistų perspėjimas: lubos gali duoti priešingą rezultatą
„Jei kainų lubas nustatysime per žemai, susidursime su trūkumu — kai kuriose degalinėse tiesiog nebus ką nusipirkti, nes pardavinėti degalus taps nuostolinga. Jei per aukštai — priemonė neturės jokio prasmingo efekto”, — sakė XTB vyriausiasis ekonomistas Pavelis Peterka.
Patys distributorai pasitikina, kad bendradarbiaus su vyriausybe ir šiuo metu degalų trūkumo nebus. Bet toje pačioje kalboje jie prašo kuo greičiau sugrąžinti rinką į normalias konkurencijos sąlygas — kai tik krizė atslūgs. Tai ne „mes pritariame” kalba. Tai „mes sutinkame, bet grąžinkite mums tai, kas buvo” kalba.
Kaimynai jau veikia — kiekvienas savaip
Čekija nėra vieniša. Europos šalys į tą patį kainų šuolį reaguoja skirtingomis priemonėmis, ir šis eksperimentas vyksta realiuoju laiku.
Lenkija nuo kovo 31 d. įvedė aiškias degalų kainų ribas: benzinui „A95″ — 1,44 euro/l, dyzelinui — 1,78 euro/l. Pirmą dieną buvo užfiksuoti 10 pažeidimų, bauda — iki milijono zlotų. Latvija sumažino akcizą dyzelinui trims mėnesiams. Vokietija balandžio 1 d. įvedė „Austrijos modelį” — degalinės gali kelti kainas tik vieną kartą per dieną, lygiai vidurdienį, mažinti — bet kada. Teorija graži. Praktika kitokia: tą pačią dieną 85,7 proc. degalinių 12 val. iš karto pakėlė kainas — vidutiniškai beveik 5 centais per litrą.
Ispanija sumažino degalų kainą 30 centų už litrą. Slovakija pasirinko dvigubų kainų sistemą — vietiniams pigiau, užsieniečiams brangiau, taip bandydama stabdyti „degalų turizmą”.
O Lietuva? Lietuva šiuo metu neturi nei lubų, nei laikiną akcizo mažinimo, nei „12 val. taisyklės”. Vyriausybė svarsto, Konkurencijos taryba raginama „aktyviau įsitraukti”, o ministras kalba apie rezervų atlaisvinimą kaip teorinę galimybę.
Lietuvos kainos — ir kas jas formuoja
Remiantis Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, kovo 30 d. vidutinė dyzelino kaina šalyje siekė 2,125 €/l, benzino — 1,739 €/l. Per metus dyzelinas pabrango apie 38 proc., benzinas — apie 21 proc. Tai ne tas pats „brangsta visur” pasakojimas — Seime jau svarstytas klausimas, kodėl dyzelino kaina Lietuvoje per mėnesį (nuo vasario iki kovo pradžios) šoktelėjo 29 centais, kai Slovakijoje ir Slovėnijoje — vos 2 centais.
Europos Komisijos duomenimis, per tą patį laikotarpį dyzelinas Europos Sąjungoje vidutiniškai pabrango mažiau nei Lietuvoje. Šis klausimas — ar Lietuvos mažmenininkai nepasinaudojo krizės pretekstu nepagrįstai didinti maržas — kol kas oficialaus atsakymo neturi.
Lietuvos akcizų struktūra taip pat nėra palanki palyginimuose: dyzelino akcizas siekia 0,52 €/l, kai Lenkijoje — 0,397 €/l. Šis skirtumas egzistavo ir iki krizės. Irano konfliktas jį tik išryškino.
Ko vairuotojui tikėtis toliau
Trumpuoju laikotarpiu situacija neatrodys kitaip. „Brent” nafta išlieka ties 110–115 USD riba, Hormūzo sąsiaurio blokada tęsiasi, o net ir karinėms operacijoms pasibaigus, Persijos įlankos šalyms prireiks laiko atkurti pajėgumus. „Swedbank” ekonomistė Greta Ilekytė yra perspėjusi, kad kainos negrįš į ankstesnį lygį greitai — net ir optimistiškiausiu scenarijumi.
„Citadele” banko apklausos duomenys rodo, kad beveik kas trečias Lietuvos gyventojas jau keičia įpročius — rečiau naudojasi automobiliu arba kaupia degalus atsargai. Labiausiai tai jaučia jaunimas, žemesnes pajamas gaunantys gyventojai ir Šiaulių, Panevėžio, Tauragės apskričių žmonės, kuriems degalai sudaro didesnę biudžeto dalį.
Redakcijos vertinimu, Čekijos sprendimas yra įdomus eksperimentas — bet ar jis veiks, priklauso nuo vieno skaičiaus: kiek žemiau rinkos kainos bus nustatytos lubos. Jei per žemai — degalinės pradės dirbti nuostolingai ir mažins tiekimą. Jei teisingai — tai gali duoti realų efektą vartotojui. Lietuva šio eksperimento kol kas neseka. Kol kas.
