Mirksintys raudoni signalai, leidžiasi užtvaras, artėja traukinys — tai momentai, kai vairuotojas privalo veikti greitai ir teisingai. Praktikoje daugelis elgiasi pagal instinktą, o ne pagal taisykles. Ir būtent tai lemia tragiškiausius incidentus Lietuvos geležinkelio pervažose, kurių šalyje yra daugiau nei 500.
Vienas traukinys praskriejo — ir vairuotojas pajudėjo. Kodėl tai klaidinga
Viena dažniausių ir pavojingiausių klaidų: matydamas nutolstantį traukinį, vairuotojas mano, kad kelias laisvas ir renkasi važiuoti. Tai gali būti mirtina klaida. Traukinių eismas yra dvikryptis, o grafikai dažnai kinta. Vienas traukinys, praskriejęs pervažą, negarantuoja, kad iš kitos pusės neartėja kitas.
Lietuvos KET 168 punktas reikalauja: prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė — net jei signalizacija leidžia važiuoti. Tai nėra rekomendacija. Tai privaloma taisyklė.
Signalų reikšmės, kurias daugelis supainioja
Lietuvos KET numato šiuos geležinkelio pervažų signalus. Baltas mirksintis signalas — leidžia eismą, tačiau tik įsitikinus, kad traukinys neartėja iš abiejų pusių. Raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai — draudžia eismą griežtai. Garso signalas — papildo raudoną šviesą ir taip pat draudžia judėti. Leidžiasi arba ne iki galo pakelti užtvarai — draudžia eismą absoliučiai.
Dažniausia klaida: vairuotojas mato, kad užtvaras dar tik leidžiasi, ir bando pralėkti. Arba mato, kad raudonas signalas dega, tačiau traukinys, jo manymu, jau praėjo — ir renkasi važiuoti. Abu šie veiksmai yra KET pažeidimai. Pagal ANK, už raudono signalo ignoravimą ar užtvarų apvažiavimą gresia bauda nuo 170 iki 340 eurų ir galimas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.
Automobilis įstrigo pervažoje: ką daryti pagal KET
Tai bene svarbiausia informacija, kurią privalo žinoti kiekvienas vairuotojas. Lietuvos KET 171 punktas aiškiai nustato, ką daryti, jei transporto priemonė priverstinai sustojo pervažoje:
Pirma: nedelsdamas išlaipinkite visus keleivius ir nukreipkite juos tolyn nuo bėgių. Antra: imkitės visų veiksmų transporto priemonei iš pervažos patraukti — jei variklis veikia ir automobilis pajuda, reikia išvažiuoti, net jei tam reikia išlaužti užtvarą. Užtvarai sukonstruoti taip, kad juos galima išlaužti nesugadinus automobilio. Trečia: jei automobilio patraukti nepavyksta — duokite signalus artėjančio traukinio mašinistui. Dienos metu: sukite ranką ratu su ryškiaspalviu gerai matomu daiktu. Nakties metu: su žibintu. Ketvirta: skambinkite 112 ir nurodykite pervažos numerį.
Lietuvoje pervažų numeriai pažymėti tiesiogiai ant infrastruktūros elementų. Šį numerį nurodžius dispečerio tarnybai, eismas toje geležinkelio linijos atkarpose gali būti stabdomas nedelsiant.
Spūstis prieš pervažą: įvažiuoti ar laukti
Dar viena kritinė situacija — spūstis prieš pervažą. Jei važiuojamoji dalis už bėgių nėra laisva arba nėra aišku, ar spėsite pervažą kirsti iki užtvaro leidimosi — neįvažiuokite. KET 170 punktas reikalauja sustoti prieš STOP liniją, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą arba, jei jų nėra — ne arčiau kaip 10 metrų iki artimiausio bėgio.
Sustojęs automobilis pervažoje su besileidžiančiu užtvaru — tai viena pavojingiausių situacijų kelyje. Traukinio stabdymo kelias yra kur kas ilgesnis nei automobilio: pilnai pakrautas traukinys 160 km/h greičiu negali sustoti per kelis šimtus metrų. Būtent todėl Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pabrėžia: „Sustok, apsidairyk ir įsiklausyk” — net kai signalas leidžia važiuoti.
Statistika, apie kurią verta žinoti
Kasmet Lietuvoje vidutiniškai užfiksuojama apie 2 000 važiavimo per geležinkelio pervažas KET pažeidimų. Dažniausi — įvažiavimas degant raudonam signalui ir užtvarų apvažiavimai. Lietuvos geležinkelių tinkle yra daugiau nei 500 viešo naudojimo pervažų, ir nors jų modernizavimui skiriama dešimtys milijonų eurų, pagrindinis saugumo veiksnys lieka vairuotojo elgesys. Traukinys sveria šimtus tonų — ir jokia skuba to neišlygina.
