Sausio 1-ąją „Regitra” pašalino rusų kalbą iš teorijos egzaminų — tai buvo planuota jau nuo 2024 metų. Tačiau vasario 9-ąją atsirado papildymas, apie kurį dar gruodį nebuvo oficialiai kalbama: atsirado galimybė laikyti teorijos egzaminą ir ukrainiečių kalba. Šiuo metu „Regitra” egzaminą siūlo šešiomis kalbomis — ir sąrašas dar nėra galutinis.
Kas pasikeitė ir kada — tiksliai
Nuo 2026 m. sausio 1 d. teorijos egzaminą galima laikyti penkiomis kalbomis: lietuvių, anglų, lenkų, ispanų ir prancūzų. Rusų kalba pašalinta vadovaujantis vidaus reikalų ministro įsakymu — sprendimas priimtas dar 2024 m., motyvuojant nacionalinio saugumo argumentais ir siekiu mažinti išorės grėsmių poveikį. Pokyčiui buvo skirtas vienerių metų pereinamasis laikotarpis.
Nuo 2026 m. vasario 9 d. prie sąrašo pridėta ukrainiečių kalba — reaguojant į Ukrainos piliečių prašymus. Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius tai pagrindė solidarumo argumentu: didelė dalis ukrainiečių atvyko bėgdami nuo karo ir jiems Lietuvoje suteikta laikinosios apsaugos statusas. Tai riboto laikotarpio išimtinė nuostata — ji galioja tik laikinąją apsaugą turintiems Ukrainos piliečiams, ne universali taisyklė visiems.
Artimiausiu metu planuojama sąrašą papildyti ir vokiečių kalba. Taigi per kelis mėnesius egzaminų kalbų skaičius išaugs nuo 3 iki 7.
Ką sako skaičiai: kas iš tikrųjų naudojasi alternatyviomis kalbomis
2026 m. sausį „Regitra” užfiksavo 10 823 teorijos egzaminus. Pasiskirstymas pagal kalbas atskleidžia realią padėtį:
- Lietuvių: 9 926 (91,7 %)
- Anglų: 815 (7,5 %)
- Lenkų: 68 (0,6 %)
- Ispanų: 8 (0,07 %)
- Prancūzų: 6 (0,06 %)
Ispanų ir prancūzų kalbos pirmo mėnesio rodikliai — tik po kelias dešimtis žmonių — rodo, kad šios kalbos kol kas atlieka simbolinę funkciją. Tuo tarpu anglų kalba naudojasi jau solidus srautas. Palyginimui: 2024 m. rusų kalba buvo laikyta 13 378 kartus (9,7 proc. visų egzaminų) — tai žymiai didesnis skaičius nei bet kurios naujai įvestos kalbos pirmojo mėnesio rodikliai kartu sudėjus.
Ar tai reiškia, kad rusų kalba reikšmingai viršijo naujų kalbų pasiūlą? Matematiškai — taip. Ką tai reiškia ilguoju laikotarpiu, paaiškės per ateinančius kelis mėnesius, kai ukrainiečių kalba pradės kaupti savo statistiką.
Praktinis egzaminas: vertėjo taisyklės
Svarbi detalė, kurios dalis kandidatų nepastebėjo: teorijos ir praktikos egzaminai veikia pagal skirtingas taisykles.
Teorijos egzaminą galima laikyti pasirinkta kalba iš pateikto sąrašo. Su vertėju teorijos egzamine gali dalyvauti tik sensorinių sutrikimų turintys asmenys — disleksija, kiti skaitymo sunkumai. Kitais atvejais vertėjas prie teorijos egzamino neįleidžiamas.
Praktinio vairavimo egzamino metu vertėjas gali dalyvauti, jei laikantysis nemoka valstybinės kalbos. Nuo 2026 m. sausio 1 d. vertėjai gali versti tik į oficialią ES kalbą — taigi vertimas į rusų kalbą praktikos egzamine taip pat nebegalimas.
Ukrainiečių piliečiams su laikinosios apsaugos statusu išimtis taikoma ir praktikos egzaminui: jie gali dalyvauti su vertėju, verčiančiu į ukrainiečių kalbą.
Kaip kitos ES šalys sprendžia šį klausimą
Lietuva šiuo sprendimu išsiskiria Europos kontekste. Vidaus reikalų ministerija pati pabrėžia: daugelyje ES valstybių vairavimo egzaminai laikomi tik valstybine kalba arba su labai ribotomis išimtimis. Latvija, Estija, Lenkija — visos egzaminams naudoja tik valstybinę kalbą ar specifines išimtis. Lietuvos šešių kalbų modelis yra neįprastai platus ES kontekste.
Ar tai plius ar minusas — priklauso nuo perspektyvos. Redakcijos vertinimu, sprendimas yra nuoseklus integracijos žingsnis šalyje, kurioje kasmet daugėja užsienio rezidentų: 2024 m. teorijos egzaminų skaičius išaugo 11 proc. lyginant su 2023 m. Tačiau ukrainiečių kalbos pridėjimas — vos po pusantro mėnesio nuo rusų kalbos pašalinimo — atskleidžia sudėtingą balansą tarp saugumo argumentų ir praktinių integracijos poreikių. Diskusija apie tai, kokiomis kalbomis valstybė turėtų teikti esmines paslaugas, toli gražu nėra baigta.
