Socialiniuose tinkluose ir automobilinėse grupėse dažnai cirkuliuoja teiginys: per žemas padangų slėgis padidina degalų sąnaudas net 20 procentų. Skaičius įspūdingas — ir iš dalies teisingas. Bet tik iš dalies. Vokietijos techninės apžiūros asociacijos GTÜ atliktas tyrimas pateikia kur kas tikslesnį vaizdą, kurį verta žinoti kiekvienam vairuotojui.
Ką iš tikrųjų rodo tyrimai
GTÜ duomenimis, padangų slėgio ir degalų sąnaudų ryšys yra tikras, bet laipsniškas:
- 0,2 baro per mažas slėgis — degalų sąnaudos padidėja 1 procentu
- 0,4 baro per mažas slėgis — degalų sąnaudos padidėja 2 procentais
- 0,6 baro per mažas slėgis — degalų sąnaudos padidėja 4 procentais
Tai reiškia: kad gautumėte 20 procentų padidėjimą, padangos turėtų būti beveik tuščios. Normalioje eksploatacijoje realistiškas skaičius — 3–5 procentai, jei slėgis nuolat palaikomas 0,4–0,5 baro žemiau rekomenduojamo.
Kodėl cirkuliuoja 20 procentų skaičius? Jis kilęs iš ES padangų ženklinimo reglamento konteksto — ir reiškia ne slėgio, o padangos tipo skirtumą. ES duomenimis, padangų pasipriešinimas riedėjimui sudaro iki 20 procentų visų transporto priemonės degalų sąnaudų. Tai yra padangų konstrukcijos ir gumos mišinio įtaka bendrosioms sąnaudoms — ne slėgio nukrypimo poveikis.
Kodėl 0,2 baro skirtumas yra svarbesnis nei atrodo
Vieno procento degalų sąnaudų padidėjimas skamba kaip smulkmena. Bet svarbu suprasti, kaip šis skaičius auga laike. Vairuotojas, nuvažiuojantis 15 000 km per metus su automobiliu, kuris vidutiniškai sunaudoja 7 l/100 km, per metus sunaudoja apie 1 050 litrų degalų. Vienas papildomas procentas — tai 10,5 litro per metus. Esant dabartinei dyzelino kainai apie 2,04 euro — tai maždaug 21 euras per metus dėl vieno 0,2 baro nukrypimo.
Jei slėgis 0,4 baro žemiau normos — dvigubai tiek. Ir tai tik degalų išlaidos. Prie jų pridedamas greitesnis padangų nusidėvėjimas (iki 25 procentų trumpesnis tarnavimo laikas), blogesnė stabdymo charakteristika (iki 10 procentų ilgesnis stabdymo kelias) ir padidėjusi apšilimo bei šoninių sienelių pažeidimo rizika.
Kur ieškoti rekomenduojamo slėgio
Rekomenduojamas slėgis kiekvienam automobiliui yra individualus ir nurodomas dviejose vietose: ant lipduko vairuotojo durų statramstyje (arba degalų bako dangtelio viduje) ir automobilio naudojimo instrukcijoje. Svarbu: dažnai pateikiamos dvi reikšmės — vienam vairuotojui ir visiškai pakrautam automobiliui. Prieš kelionę su pilnu automobiliu ar priekaba rekomenduojamas slėgis gali būti 0,2–0,4 baro didesnis nei tuščiam.
Dauguma lengvųjų automobilių rekomenduoja 2,0–2,5 baro priekiniams ratams ir 2,2–2,7 baro galiniams, tačiau tikslus skaičius priklauso nuo modelio ir padangų dydžio.
TPMS lemputė: kada ji nepadeda
Daugumoje automobilių, pagamintų po 2014 m., yra TPMS — padangų slėgio stebėjimo sistema. Ji įspėja, kai slėgis nukrinta žymiai. Problema ta, kad ši sistema paprastai suveikia tik tada, kai slėgis jau yra 0,4–0,6 baro žemiau normos — tai reiškia, kad variklis jau kurį laiką dirba padidinto pasipriešinimo sąlygomis. TPMS neapsaugo nuo laipsniško, lėto slėgio kritimo.
Todėl ekspertai rekomenduoja slėgį tikrinti rankiniu manometru arba degalinės kompresoriu bent kartą per mėnesį — ne tik tada, kai užsidega lemputė. Slėgis tikrintinas šaltomis padangomis, prieš kelionę, o ne po — karšta padanga rodo apie 0,2–0,3 baro daugiau nei šalta.
Praktinis skaičiavimas Lietuvos vairuotojui
Jei šiuo metu padangų slėgis yra 0,4 baro žemiau rekomenduojamo — ir tai yra dažna situacija rudenį, kai oro temperatūra krinta (kas 10 laipsnių atšalus, slėgis nukrinta maždaug 0,1 baro) — prie degalų sąnaudų pridedama 2 procentai. Vidutiniam Lietuvos vairuotojui su dyzeliniu automobiliu tai per metus gali sudaryti 40–50 eurų papildomų degalų išlaidų.
Slėgio patikrinimas degalinėje kainuoja nulį. Arba kompresoriaus įsigijimas namuose — nuo 20 iki 50 eurų. Skaičiai kalba patys už save.
