Degalų kainos aukštos — ir daugelis vairuotojų griebiasi senų taupymo triukų. Vienas populiariausių: artėjant prie raudonos šviesos, išjungti pavarą ir riedėti neutralioje padėtyje. Logika atrodo nepriekaištinga — variklis „ilsisi”. Tačiau moderniame automobilyje ši logika veikia atvirkščiai. Ir tai tik vienas iš kelių patarimų, kurie tiko karbiuratoriaus laikais, tačiau šiandien tiesiog neveikia.
Mitas #1: riedėjimas neutralioje padėtyje
Moderniuose automobiliuose su elektronine kuro įpurškimo sistema galioja priešinga taisyklė. Važiuojant inercija su įjungta pavara ir neliečiant akseleratoriaus — degalų tiekimas į variklį beveik visiškai nutraukiamas. Variklis sukasi nuo judančių ratų, o kuro sistema tiesiog laukia. Daugelyje naujesnių automobilių tai matoma realiu laiku prietaisų skydelyje — sąnaudos krenta iki 0,0 l/100 km.
Perjungus į neutralią padėtį situacija pasikeičia: variklis nebegauna sukimo momento iš ratų ir turi pats palaikyti tuščiosios eigos apsukas — tam reikia bent minimalaus kuro kiekio. Rezultatas: neutralioje padėtyje riedantis automobilis sunaudoja daugiau degalų nei riedantis su įjungta pavara. Taisyklė paprasta: artėjant prie šviesoforo ar posūkio, palikite pavarą įjungtą ir tiesiog atleiskite akseleratorių.
Mitas #2: variklio šildymas prieš važiavimą
Senesnių automobilių su karbiuratoriumi variklį tikrai reikėjo šildyti — šaltas karbiuratorius netinkamai dozavo degalus ir mišinys buvo per turtingas. Moderniems automobiliams šio ritualo nereikia. Elektronika automatiškai reguliuoja degalų mišinį nepriklausomai nuo variklio temperatūros, o pats variklis šyla daug greičiau ir tolygiau važiuojant, ne stovint.
Kas nutinka per tą minutę ar dvi ant privažiavimo: variklis dirba, degalai dega, nuvažiuota — nulis kilometrų. Tai tiesiausias kelias į degalų švaistymą be jokios naudos.
Mitas #3: pusė bako ir kietos padangos
Pusės bako teorija turi logikos — mažiau svorio, mažiau sąnaudų. Tačiau praktikoje skirtumas tarp pilno ir pusiau pilno 50 litrų bako yra apie 37 kilogramus. Tai mažiau nei vieno keleivio svoris. Kuro sąnaudų pokytis — per mažas, kad būtų juntamas, tačiau dažniau tankuojate ir rizikuojate likti be kuro netikėtu momentu.
Su padangomis situacija subtilesnė. Teisingai pripūstos padangos tikrai sumažina sąnaudas — kiekvienam 0,5 bar slėgio sumažėjimui kuro sąnaudos auga apie 2 proc. Tačiau per stipriai pripūstos padangos yra jau kita problema: mažiau sukibimo su danga, ypač šlapiame kelyje, ir greitesnis centrinio protektoriaus dilimas. Optimumas — gamintojo rekomenduojamas slėgis, nurodytas ant durų staktos, ne ant padangos šono.
Kas tikrai veikia
Trys dalykai, kurie duoda apčiuopiamą rezultatą moderniame automobilyje:
Inercija su įjungta pavara. Matote raudoną šviesą ar kliūtį toli priekyje — atleiskite akseleratorių, palikite pavarą. Degalų tiekimas sustoja. Tai ne teorija — tai fizika, kurią patvirtina prietaisų skydelis.
Greitis greitkelyje. Važiuojant 100 km/h vietoj 110 km/h aerodynaminis pasipriešinimas mažėja kvadratiškai — kuro sąnaudos krinta 5–8 proc. Lietuvos greitkelių sąlygomis (ilgi tiesūs ruožai) šis efektas ypač ryškus. Važiuojant 130 km/h vietoj 110 km/h sąnaudos gali būti iki 25 proc. didesnės.
„Žalioji banga” mieste. Vilniuje ir Kaune daugelyje pagrindinių gatvių signalai koordinuoti 50 km/h greičiui. Išlaikant šį greitį be stabdymų sąnaudos gali kristi 10–15 proc. lyginant su agresyviu „žalia-stabdymas-žalia” varavimu.
Skaičiuojant konkrečiai: vidutinis dyzelinis automobilis nuvažiuoja 15 000 km per metus. Sumažinus sąnaudas nuo 7 iki 6,3 l/100 km — metinis sutaupymas šiandienine kaina siekia apie 210–230 eurų. Be jokių papildomų išlaidų, tik pakeitus vairavimo įpročius. Ir vis dėlto, remiantis apklausų duomenimis, mažiau nei 10 proc. Lietuvos vairuotojų šiuos principus taiko kasdienybėje.
