Dviračių takas. Dviratininkas lekia per vidurį, pėsčiasis stebisi, automobilis laukia sankryžoje. Klausimas paprastas: kas teisus? Atsakymas — ne toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. KET numato konkrečias pareigas kiekvienai pusei. Ir daugelis — tiek dviratininkų, tiek automobilistų — jų nežino.
Tai ne teorinis klausimas. Pirminiais policijos duomenimis, per 2026 m. sausio–gegužės mėnesius Lietuvos keliuose sužeisti 103 dviratininkai — daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (94). Žuvo trys, kai 2025 m. tuo pačiu laiku — vienas. 2025 metais iš viso užregistruoti 312 eismo įvykių su dviratininkais. Dalis tų situacijų prasideda ne kelyje — o dviračių take, kur taisyklės žinomos dar mažiau.
KET 62 punktas: dešiniojo krašto pareiga
KET 62 punktas nustato aiškiai: dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto. Tai ne rekomendacija — tai pareiga. Kairioji pusė paliekama priešpriešiniam eismui arba lenkiantiems dviratininkams. Ta pati logika kaip automobilių eismas kelyje — tik mažesnėje erdvėje.
Važiuoti taku per vidurį, blokuojant greitesnį dviratininką iš paskos — KET 62 p. pažeidimas. Kodėl tai svarbu? Nes greičio skirtumas tarp lėtai važiuojančio ir sportiniu dviračiu skubančio gali siekti 20–25 km/h. Be aiškios pusių atskyrimo taisyklės — tiesus kelias į susidūrimą.
Trys situacijos, trys taisyklės
Bendras takas be horizontalaus žymėjimo. Dviratininkas privalo važiuoti dešiniuoju kraštu ir duoti kelią pėstiesiems. Pro pėsčiąjį leidžiama važiuoti tik greičiu, artimu pėsčiojo judėjimo greičiui — 3–7 km/h, paliekant saugų tarpą. Tai reiškia: ne sulėtinti, o iš tiesų nulėtinti iki pėsčiojo tempo.
Takas su dviračio simboliu ant žemės. Zona aiškiai padalinta — pažymėta dalis skirta tik dviratininkams, ir jie privalo važiuoti tik ja, laikydamiesi dešiniojo krašto. Pėstieji į šią zoną neturėtų žengti — nors praktikoje tai reguliariai ignoruojama.
Dviračių juosta kelyje. KET 62 p. nurodo važiuoti dešiniuoju juostos kraštu ir — svarbi detalė — tik ta pačia kryptimi, kuria juda automobiliai gretimoje juostoje. Važiuoti priešpriešia dviračių juosta draudžiama, net jei ji atrodo tinkama.
Dviračių gatvė: išimtis, apie kurią mažai kas žino
Nuo 2022 m. birželio Lietuvos KET įvedė naują infrastruktūros tipą — dviračių gatvę. Siauroje, ramaus eismo gatvėje, kur mišriai juda automobiliai ir dviratininkai, dviračių vairuotojams netaikomas reikalavimas važiuoti kuo arčiau dešiniojo krašto. Tai vienintelė situacija, kur KET 62 p. nustoja galioti. Greitis tokiose gatvėse — 30 km/h, lenkimas į priešpriešą — draudžiamas.
Dviračių gatvių Lietuvos miestuose kol kas mažai — jos dažniausiai senamiesčiuose ar kurortų siaurose gatvėse. Bet jų daugėja, ir verta žinoti: jei matai dviračių gatvės ženklą — dviratininkas viduryje yra teisus.
Automobilistui: 1,5 metro — ne pageidavimas
KET 62 p. reglamentuoja dviratininko elgesį. Bet lenkimo taisyklė — automobilisto atsakomybė. Lenkdamas dviratininką vairuotojas privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 metro šoninį atstumą, kai greitis neviršija 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 metro — kai greitis didesnis nei 50 km/h.
Greitkelyje ar magistralėje pusantro metro privaloma nepriklausomai nuo to, kiek vietos juostoje. Jei juosta siaura ir atstumo neįmanoma išlaikyti — privaloma sumažinti greitį arba palaukti saugios vietos lenkimui. „Minam 100″ organizacijos duomenimis, dalis dviratininkų eismo įvykių kyla būtent dėl per artimo lenkimo.
Abu eismo dalyviai turi aiškias pareigas. Dviratininkas — dešiniojo krašto laikymasis. Automobilistas — 1,5 metro lenkiant. 103 sužeisti per penkis mėnesius — tai ne statistika apie blogą sėkmę. Tai apie tai, kas nutinka, kai viena ar abi pusės tų taisyklių nesilaiko.
