Kai kurie įpročiai vairavime gyvuoja dešimtmečiais – net ir tada, kai technika seniai juos padarė beverčiais. Vienas tokių: prieš stabdant arba leidžiantis nuo kalvos – mesti į tuščiąją eigą. Senos kartos vairuotojams tai buvo ekonomikos triukas. Šiuolaikiniame automobilyje – greičiau klaida nei taupymas.
Kodėl tuščioji eiga buvo populiari ir kodėl tai pasikeitė
Karbiuratoriniais varikliais varomi automobiliai – o tai iš esmės viskas, kas buvo gaminama iki devintojo dešimtmečio vidurio – turėjo vieną savybę: pusgazyje ar stabdant ant bėgio jie vis tiek rijo kurą. Vairuotojas, metęs į tuščiąją eigą, leido varikliui suktis minimaliomis apsukomis ir tuo kažkiek taupė. Logika buvo pagrįsta.
Situacija kardinaliai pasikeitė su elektroninėmis kuro įpurškimo sistemomis, kurios masiškai atsirado nuo devintojo dešimtmečio pabaigos. Šiuolaikiniame automobilyje, kai koja nuleidžiama nuo akseleratoriaus ir įjungta pavara, variklio kompiuteris tiesiog atjungia kuro tiekimą. Visiškai. Nulinis kuro suvartojimas – tol, kol apsukos nenukrenta iki minimalaus slenksčio ir variklis nepradeda „maitintis” tuščiosios eigos kuro kiekiu, kad neužgestų.
Iš to išplaukia paprasta išvada: važiuojant tuščiąja eiga variklis sunaudoja nedidelį kiekį kuro nuolat – lygiai tiek, kiek stovint su veikiančiu varikliu. Važiuojant su įjungta pavara ir nuėmus koją nuo dujų – suvartojimas lygus nuliui. Kur taupymas?
Stabdymas varikliu: kuo jis naudingas sankabai ir stabdžiams
Stabdymas varikliu – tai greičio mažinimas laipsniškai jungiant žemesnes pavaras ir leidžiant variklio pasipriešinimui sulėtinti automobilį. Technika reikalauja tam tikro įgūdžio, bet jos nauda konkreti.
Pirma – stabdžiai. Stabdant varikliu, stabdžių kaladėlės ir diskai lieka beveik nepaliesti. Tai ypač svarbu kalnuotuose ruožuose: nuolatos naudojant stabdžius ilguose nuokalnėse, sistemos perkaitimo rizika reali. Smarkiai perkaitę stabdžiai praranda efektyvumą – tai vadinamasis „fading” efektas, kuris kalnų keliais gali virsti rimta problema. Stabdymas varikliu šią riziką ženkliai sumažina, nors ir visiškai neišsprendžia.
Antra – sankaba. Čia daugelis nusteba: ar ne nuolatinis pavarų keitimas greičiau nusidėvi sankabą? Ne tada, kai daroma taisyklingai. Mechanikai pastebi, kad automobiliai, reguliariai važinėjantys ilgais atstumais su stabdymu varikliu, sankabas keičia rečiau nei miesto „spūsčių” automobiliai, kur nuolatinis metimas į tuščiąją eigą ir grįžimas atgal yra kasdienybė.
Ar tikrai verta keisti įprotį dėl sankabos? Skaičiai kalba patys: ilgais maršrutais važinėjantys automobiliai su taisyklinga stabdymo technika sankabas keičia ir po kelių šimtų tūkstančių kilometrų. Mieste – dažnai kur kas anksčiau.
Saugumas: kodėl tuščioji eiga atima valdymą
Važiavimas tuščiąja eiga – tai ne tik ekonomikos klausimas. Pavarų dėžė perjungta į neutralią padėtį reiškia, kad variklis nebevaldo ratų. Vairuotojas gali sukti vairą ir stabdyti, bet negali greitai pagreitėti. Būtent toks greitas akseleratorius spaudimas kartais yra vienintelis būdas išvengti avarijos – kai priekyje staiga atsiduria kliūtis, kai reikia apeiti spąstą kelyje ar greitai palikti pavojingą situaciją.
Tuščiojoje eigoje tą sekundę, kurios reikia biegui vėl įjungti, gali nelikti. Mažiau patyrusiems vairuotojams – dar didesnė problema: žemos apsukos aukštoje pavaroje jungiant biegą atgal gali sukelti netikėtą reakciją, kuri tik pasunkina situaciją.
Kalnuose šis argumentas tampa dar svarbesnis: leidžiantis stačiu šlaitu tuščiąja eiga, vairuotojas iš esmės pasikliauja vien stabdžiais. Stabdant varikliu, kelio valdymas išlieka kur kas stabilesnis.
Kada tuščioji eiga vis dėlto tinkama
Tuščioji eiga nėra absoliutus blogis – yra situacijų, kai ji visiškai pagrįsta.
Ilgesnis sustojimas: jei žinote, kad stovėsite kelias minutes, apsimoka išjungti bėgį ir atleisti sankabą. Tai mažina sankabos disko nusidėvėjimą, nes išlaisvinamas spaudimas nuo jos paviršiaus.
Automobilis su išjungtu varikliu: jei tenka ridenti automobilį ar palikti jį ant nuokalnės – palikite bėgį įjungtą. Tai papildoma apsauga nuo nuriedėjimo, paremiant rankinio stabdžio veikimą. Ypač aktualus senas, patikimumu nebepasižymintis rankinis stabdys.
Hibridiniai ir elektriniai automobiliai – atskira tema. Hibridai dažnai atleidus akseleratorių automatiškai išjungia benzininį variklį ir naudoja rekuperacinį stabdymą energijos atgavimui. Standartinis stabdymas varikliu čia netaikomas taip pat kaip tradiciniame automobilyje.
Įprotis, kurį verta peržiūrėti
Senoji vairavimo mokykla turėjo savo logiką – karbiuratoriaus laikais tuščioji eiga buvo pagrįsta. Šiuolaikiniame automobilyje ji tapo mitu, kuris nieko netaupo, o sankabą ir stabdžius gali veikti priešingai nei tikimasi.
Taisyklė paprasta: kol automobilis juda ir dar nereikia sustoti – bėgis įjungtas. Koja nuo dujų, variklis stabdo pats. Kai sustojate ilgiau – tuomet tuščioji eiga. Ne anksčiau.
