Baterija pasikrovė. Automobilis prie įkroviklio — jau valandą. Kitas vairuotojas laukia. Ir tuo pat metu jūsų telefone pradeda kauptis blokavimo mokestis — ne už elektrą, o už laiką, per kurį užimate vietą. Šis scenarijus Lietuvoje tampa vis labiau pažįstamas, nes elektromobilių skaičius 2026 m. pradžioje jau viršija 49 000, o įkrovimo stotelių infrastruktūra dar nespėja augti tokiu pačiu tempu.
Kiek laiko galima stovėti prie įkroviklio? Atsakymas — sudėtingesnis nei atrodo, ir jis priklauso nuo trijų skirtingų dalykų: teisės aktų, operatoriaus taisyklių ir… savivaldybės sprendimų.
KET 153.1 punktas: tai ne rekomendacija
Lietuvos kelių eismo taisyklių 153.1 punktas yra aiškus: elektromobilio, kurio įkrovimas baigtas, vairuotojas turi nedelsdamas patraukti transporto priemonę iš elektromobilių įkrovimo vietos, jeigu kelio ženklas „Stovėjimo ribotą laiką vieta” nenurodo kitaip.
„Nedelsdamas” — tai ne „kai bus patogu” ar „kai baigsi kavą”. Tai teisinis reikalavimas, kurio nesilaikymas gali būti kvalifikuojamas kaip KET pažeidimas. Praktikoje vykdymas kol kas nėra sisteminis — tačiau tai nereiškia, kad norma neegzistuoja.
Svarbus niuansas: jei aikštelėje yra kelio ženklas 529 „Stovėjimo ribotą laiką vieta”, leidžiamas stovėjimo laikas nurodytas tame ženkle — net jei automobilis vis dar kraunasi. Tai reiškia, kad savivaldybė gali nustatyti, pavyzdžiui, 2 valandų limitą, ir po jo — bauda, nepriklausomai nuo to, ar baterija pilna, ar ne.
Blokavimo mokestis: operatoriaus ginklas prieš „stotelių blokatorius”
Teisinis reikalavimas — viena pusė. Kita — operatoriaus blokavimo mokestis (angl. blocking fee), kuris pradedamas skaičiuoti automatiškai, kai įkrovimas baigiasi, bet automobilis lieka prijungtas.
Ignitis ON — didžiausias Lietuvos įkrovimo tinklas — taiko papildomą mokestį, kai įkrovimo sesija pasibaigusi daugiau nei 15 minučių, o elektromobilis vis dar prijungtas prie stotelės. Tikslus mokesčio dydis priklauso nuo stotelės ir gali būti patikrintas programėlėje prieš pradedant įkrovimą.
Tesla Supercharger tinkle sistema dar griežtesnė: kai mažiau nei 50 proc. įkroviklių yra užimti — 0,50 €/min. blokavimo mokestis. Kai visi įkrovikliai užimti — iki 1 €/min. Per valandą tai gali reikšti 30–60 eurų papildomai prie įkrovimo sąskaitos.
Circle K ir kiti operatoriai taiko skirtingas sistemas — kai kurie ima mokestį nuo pat sesijos pradžios per minučių tarifą, kiti — tik po kelių valandų. Visada verta patikrinti, ar operatorius netaiko stovėjimo mokesčio po sesijos — tai gali ženkliai padidinti bendrą sąskaitą.
Baudos: kur ir kiek
Olandijoje, iš kur kilusi ši žaliava, savivaldybės gali bausti už vadinamąjį „laadpaalkleven” — įkroviklio blokavimą. Bauda: iki 120 eurų, įskaitant administracines išlaidas. Tačiau teisinė bazė ten vis dar pilkoji zona — dažnai ant ženklų nenurodyta, kiek laiko leidžiama stovėti, todėl baudas galima ginčyti.
Lietuvoje vieningos baudų sistemos už įkroviklio blokavimą nėra. Tai reiškia, kad situacija panaši: savivaldybė teoriškai gali bausti pagal savo APV (administracinių teisės pažeidimų) taisykles, jei yra nustatytas stovėjimo laiko limitas. Tačiau be aiškaus ženklinimo — bauda ginčytina.
Ar tikrai manote, kad „nėra ženklo, nėra taisyklės”? KET 153.1 p. egzistuoja be jokio ženklo.
Praktika: kaip išvengti nemalonių staigmenų
Pirma: nustatykite telefoną. Dauguma įkrovimo programėlių — Ignitis ON, ELMO, Circle K — siunčia pranešimą, kai įkrovimas baigiasi. Kai kuriais atvejais galima nustatyti, kad pranešimas ateina 10–15 minučių prieš pasibaigiant blokavimo lengvatiniam laikotarpiui.
Antra: patikrinkite tarifus prieš pradedant. Operatoriaus programėlė arba stotelės ekranas paprastai rodo, kada prasideda blokavimo mokestis ir kiek jis kainuoja. Šią informaciją verta perskaityti prieš paliekant automobilį.
Trečia: nekraukite iki 100 proc. viešoje stotelėje, jei jums nereikia. Daugelio elektromobilių įkrovimas nuo 80 iki 100 proc. yra lėčiausias — ir tai laikas, per kurį labiausiai tikėtinas blokavimo mokestis, nes kiti vairuotojai laukia greito įkrovimo.
Ilgalaikė perspektyva: Lietuvoje elektromobilių skaičius per metus augo beveik 49 proc., o įkrovimo stotelių infrastruktūra — žymiai lėčiau. Tai reiškia, kad „stotelių blokatorių” problema taps aktualesnė, o operatoriai ir savivaldybės greičiausiai sieks aiškesnių taisyklių. Tie, kurie jau dabar laikosi KET 153.1 p. dvasios — patraukia automobilį iš karto baigus įkrovimą — bus gerai pasiruošę ir tuo atveju, kai taisyklės taps griežtesnės.
