Važiuojate pro gaisravietę. Ugniagesiai dirba kelio pakraštyje, vienas jų atsistoja ir ranka rodo sustoti. Ką daryti? Dauguma vairuotojų tokioje situacijoje veikia intuityviai — ir dažniausiai teisingai. Bet nuo 2026 m. gegužės 18 d. Lenkijoje ši intuicija įgavo teisinį pagrindą: ugniagesio sustabdymo ženklas yra toks pat privalomas kaip policininko. Ir nepaisymas kainuoja.
Kas pasikeitė ir kada
Lenkijos Kelių eismo įstatymo 6 straipsnis, kuris nustato asmenų, turinčių teisę duoti privalomus ženklus eismo dalyviams, sąrašą, gegužės 18 d. buvo papildytas nauja kategorija — ugniagesiais. Iki šiol šiame sąraše buvo policija, muitinė, karinė policija ir keletas kitų tarnybų. Ugniagesiai formaliai tokios teisės neturėjo — net dirbdami gaisravietėje prie kelio.
Pakeitimas taikomas visiems ugniagesiams — tiek valstybinės Priešgaisrinės apsaugos tarnybos (PSP), tiek savanoriškų ugniagesių pajėgų. Ir ne tik tiesiogiai gaisro gesinimo metu: teisė galioja atliekant bet kokias įstatymines užduotis.
Vienas svarbus niuansas: ne kiekvienas ugniagesys automatiškai gali reguliuoti eismą. Pakeitimas reikalauja, kad asmuo būtų išklausęs specialų mokymo kursą — 8 valandų programą, kurią organizuoja regioniniai vairavimo centrai (WORD). Kurso kaina — 240–400 zlotų, baigimas patvirtinamas pažymėjimu, galiojančiu 5 metus.
Kokia bauda gresia nepaklususiems
Lenkijos Nusižengimų kodekso 65a straipsnis numato baudą už nepaklusimą reguliuotojo ženklams. Ji svyruoja nuo 20 iki 5 000 zlotų (nuo 5 iki 1175 eurų). Tai platus diapazonas, kuris suteikia pareigūnams diskrecijos — priklausomai nuo situacijos rimtumo ir vairuotojo elgesio. Gaisravietėje, kur eismo reguliavimas yra saugumo klausimas, galimybė gauti didžiausią sumą yra reali.
Ką tai reiškia praktiškai: jei ugniagesys, dėvintis uniformą ir dirbantis gaisravietėje, duoda sustoti ženklą — tai privalomai vykdytinas reikalavimas. Nepaisymas — administracinis nusižengimas, fiksuojamas protokolu.
Lietuva: kaip yra dabar
Lietuvos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme reguliuotojas apibrėžiamas kaip „asmuo, įgaliotas reguliuoti eismą ir dėvintis uniformą arba turintis skiriamąjį ženklą”. Ši formuluotė yra platesnė nei Lenkijos buvusi redakcija — teoriškai ji galėtų apimti ir ugniagesį su įgaliojimais. Tačiau atskiro teisinio išskyrimo ugniagesiams, analogiško Lenkijos pakeitimui, Lietuvoje nėra.
Praktikoje tai reiškia: Lietuvos ugniagesys, dirbantis gaisravietėje prie kelio, neturi tokių pat aiškiai apibrėžtų teisių sustabdyti transporto priemonę kaip policijos pareigūnas. Vairuotojo pareiga — duoti kelią specialiajai transporto priemonei su įjungtais signalais. Bet kai ugniagesiai jau dirba statiškai, be automobilio — situacija teisiškai neaiški.
Ar Lietuva seks Lenkijos pavyzdžiu? Panašūs pakeitimai jau galioja Vokietijoje ir Prancūzijoje. Baltijos šalys kol kas tokių pakeitimų neskelbė.
Ką daryti, jei ugniagesys sustabdo eismą
Nepriklausomai nuo teisinių niuansų — ir Lietuvoje, ir Lenkijoje — praktinė elgesio taisyklė yra aiški. Gaisravietė yra pavojinga zona: dūmai, karštas asfaltas, vamzdžiai, bėgantys žmonės. Ugniagesys, reguliuojantis eismą, dirba tam, kad apsaugotų ir save, ir vairuotoją.
Jei kelyje ugniagesys rodo sustoti — sustokite. Jei rodo važiuoti — važiuokite lėtai ir stebėkite aplinką. Jei kelyje yra ugniagesių automobiliai su įjungtais švyturėliais — KET 12 punktas įpareigoja duoti jiems kelią, sumažinti greitį ir nesudaryti kliūčių.
Gaisravietėje nėra vietos sprendimui „ar privalu klausyti”. Ten yra žmonės, dirbantys pavojingomis sąlygomis — ir eismo reguliavimas yra jų darbo dalis, nepriklausomai nuo to, kurį teisės aktą jis remia.






