Lenkijoje tai veikia jau metų metus: vairuotojas, artėjantis prie taškų limito, moka kitam asmeniui, kad šis „prisiimtų” baudą kartu su taškais. Skelbimai migravo iš viešųjų platformų į uždaras socialinių tinklų grupes, bet verslas nesustojo. Vokietijoje nuo 2026 m. liepos 1 d. tokia schema taps nusikaltimu, gresiančiu bauda iki 30 000 eurų — ir tai apims ne tik pagrindines šalis, bet ir tarpininkus.
Lietuvos vairuotojams ši tema atrodo tolima. Iš dalies teisingai — dėl priežasties, kurios daugelis nenutuokia.
Kaip schema veikia Lenkijoje
Lenkijoje taškų sistema sukaupta: surinkus 24 taškus teisės prarandamos. Kamera fiksuoja greičio viršijimą — automobilio savininkas gauna šaukimą nurodyti vairuotoją arba prisipažinti. Yra ir trečia galimybė: jei savininkas nenurodo vairuotojo ir neprisipažįsta, bauda dvigubėja, minimali suma — 800 zlotų. Bet taškai neskiriami.
Čia ir atsiranda rinka. Vairuotojas, artimas taškų limitui, moka kitam asmeniui — paprastai pensinio amžiaus giminaičiui, kuris nebevairuoja — kad šis prisiimtų baudą su taškais. Taško „kaina” — apie 150 zlotų. Pirkėjas padengia baudą ir tarpininkavimo mokestį. Pardavėjas gauna pinigus ir taškus, kurie jam niekuo nepavojingi.
Teisininkai tai kvalifikuoja kaip melagingų parodymų davimą — Lenkijos baudžiamajame kodekse tai reiškia iki 8 metų laisvės atėmimo. Tačiau įrodyti tyčią sunku, o schema tęsiasi.
Vokietija nuo liepos 1 d.: naujas paragrafas, naujos sankcijos
Vokietijoje taškų sistema veikia per Flensburgo registrą: 8 taškai — teisių praradimas. Internete veikė specializuoti servisai, jungę vairuotojus su „stulpais” — asmenimis, pasiruošusiais perimti kito žmogaus pažeidimą. Parlamentas nusprendė: nuo 2026 m. liepos 1 d. keičiamas Kelių eismo įstatymas.
Naujasis paragrafas pirmą kartą tiesiogiai draudžia klaidinti valdžią dėl tikrosios pažeidėjo tapatybės. Sankcija — iki 30 000 eurų baudos. Ir svarbus niuansas: draudimas apima visus dalyvius — tikrąjį vairuotoją, asmenį, prisiimantį svetimą pažeidimą, ir tarpininkus, organizuojančius tokias schemas.
Tai reikšmingas žingsnis: iki šiol Vokietijoje šis procesas buvo baudžiamas tik pagal bendras melagingų parodymų normas, kurias buvo sunkiau taikyti. Dabar — atskiras straipsnis, atskira sankcija.
Lietuva: taškų sistemos apskritai nėra
Čia ir yra esminis skirtumas, apie kurį verta žinoti: Lietuva neturi baudos taškų sistemos. Lenkijoje ar Latvijoje galiojantis kaupimosi mechanizmas — Lietuvoje netaikomas. Kiekvienas pažeidimas sprendžiamas atskirai, pasekmė — bauda arba teisių atėmimas konkretaus pažeidimo atveju.
Tai reiškia, kad taškų „prekyba” Lietuvoje techniškai neveikia — nėra ką pirkti ar parduoti. Nėra jokio sukaupimo limito, kurį vairuotojas norėtų išvengti perkeliant taškus kitam asmeniui.
Tačiau tai nereiškia, kad analogiška schema neegzistuoja. Lietuvoje kamera fiksuoja automobilio savininką — ir jei pažeidimą padarė kitas asmuo, savininkas gali nurodyti jį. Jei nenurodo ir neprisipažįsta — situacija sprendžiama pagal ANK bendrąsias nuostatas. Melagingo nurodymo pasekmės teisiškai galioja ir Lietuvoje — tik schema neturi tokios ekonominės logikos kaip Lenkijoje, nes taškų kaupti nereikia.
Ar Lietuva turėtų taškų sistemą?
Šis klausimas periodiškai iškyla Policijos departamento ir Seimo diskusijose. Argumentai „už”: taškų sistema sukuria kumuliacinę paskatą — pažeidėjas jaučia ne tik vienkartinę baudą, bet ir ilgalaikį spaudimą. Latvija ir Estija tokias sistemas turi. Argumentas „prieš”: sistema reikalauja sudėtingesnės administravimo infrastruktūros ir sukuria papildomą biurokratinę naštą.
Redakcijos vertinimu, Vokietijos žingsnis — aiškus signalas, kur juda ES šalių eismo reguliavimas. Taškų sistemos įvedimas Lietuvoje anksčiau ar vėliau taps rimtu politiniu klausimu — ypač jei greičio kameros ir fiksuojamų pažeidimų skaičius toliau augs. 2025 m. Lietuvoje užfiksuota daugiau kaip 46 500 telefono naudojimo vairuojant atvejų. Sistema, kuri baudžia tik eurais, gali nesukelti pakankamos ilgalaikės paskatos keisti elgesį.
