Ilgos kelionės elektromobiliu dar neseniai daugeliui atrodė kaip iššūkis, tačiau naujausios „Ignitis ON“ elektromobilių varžybos parodė kitokią realybę. Maršrutas nuo Kauno iki Tartu Estijoje tapo praktiniu įrodymu, kad Baltijos šalyse įkrovimo infrastruktūra jau leidžia keliauti kur kas laisviau.
Dalyvių patirtis rodo, kad elektromobilių vairuotojams vis rečiau tenka planuoti kelionę pagal stoteles – vis dažniau galima rinktis maršrutą pagal savo poreikius.
Įkrovimo infrastruktūra Baltijos šalyse sparčiai pasikeitė
Vienas svarbiausių šių varžybų signalų – įkrovimo stotelių tinklas Baltijos šalyse jau tapo pakankamai platus net ilgesnėms kelionėms. Dalyvių teigimu, laisvų įkrovimo vietų netrūko net tuomet, kai tuo pačiu metu keliavo dešimtys elektromobilių.
„Ignitis ON“ vadovas Eimantas Balta pabrėžia, kad infrastruktūros plėtra šiuo metu netgi aplenkė elektromobilių parko augimą.
„Šiuo metu elektromobilių vairuotojams susiklosčiusi itin palanki situacija: infrastruktūros plėtra aplenkė transporto priemonių plėtrą, todėl pasirinkimo nebetrūksta“, – teigia E. Balta.
„Regitros“ duomenimis, 2026 m. birželio 1 d. Lietuvoje buvo registruota 28 014 M1 ir N1 kategorijų grynųjų elektromobilių. Tai yra 15,8 proc. daugiau nei metų pradžioje, kai jų buvo 24 184.
530 kilometrų maršrutas kai kuriems tapo įveikiamas be sustojimo
Varžybų metu dalyviai važiavo nuo Kauno iki Tartu. Privalomas maršrutas siekė apie 530 kilometrų, tačiau kai kurie elektromobiliai jį įveikė be jokio įkrovimo sustojimo.
Daugumai ekipažų pakako vos vieno sustojimo. Tai rodo ne tik didėjančią modernių elektromobilių baterijų talpą, bet ir tai, kad greitojo įkrovimo stotelių tinklas jau leidžia planuoti keliones be didelės įtampos.
Varžybose dalyvavo daugiau nei 60 komandų su įvairiais modeliais – nuo „Volkswagen“, BMW ir „Ford“ iki „Renault“ bei „Tesla“. Tai atspindi ir platesnę rinkos tendenciją: elektromobilių pasirinkimas Lietuvoje tampa vis įvairesnis.
Vienas įkrovimas truko kiek ilgiau nei 8 minutes
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, kartu su Andriumi Šeršniovu važiavęs „Tesla Model Y Juniper“, „Turizmo“ kategorijos antrojoje klasėje užėmė trečią vietą. Per 8 valandas jų ekipažas įveikė 595 kilometrus.
Pasak T. Povilausko, šios varžybos tapo aiškiu įrodymu, kad ilgos kelionės elektromobiliu Baltijos šalyse jau nebėra sudėtingas logistinis galvosūkis.
„Net per tokias varžybas, kai vienu metu tam tikroje vietoje atsiduria daug besivaržančių automobilių, sugebėjome visą beveik 600 km atstumą įveikti be laukimo, įkrovę elektromobilį vienintelį kartą vos kiek ilgiau nei 8 minutes“, – teigia T. Povilauskas.
Jo teigimu, pakeliui buvo matyti daug laisvų greitojo įkrovimo stotelių, todėl infrastruktūra jau atrodo pasiruošusi didesniam elektromobilių skaičiui.
Greitojo įkrovimo stotelės keičia kelionių įpročius
Didelę reikšmę turi HPC, arba itin greitojo įkrovimo, stotelės. Jos leidžia per trumpą laiką papildyti bateriją tiek, kad būtų galima tęsti kelionę dar kelis šimtus kilometrų.
Tokios stotelės ypač svarbios keliaujant pagrindinėmis magistralėmis, pavyzdžiui, Vilnius–Kaunas–Klaipėda ar Kaunas–Panevėžys–Ryga kryptimis.
- Trumpesnis sustojimo laikas kelionėje
- Mažesnė rizika patekti į eilę prie įkrovimo stotelės
- Patogesnis kelionės planavimas šeimoms
- Didesnis pasitikėjimas važiuojant į užsienį
„Ignitis ON“ tinkle Baltijos šalyse šiuo metu galima naudotis beveik 900 įkrovimo stotelių, iš kurių kone 700 yra greitojo įkrovimo taškai.
Vėjukuose atidarytas įkrovimo parkas svarbus keliaujantiems į pajūrį
Lietuvoje viena svarbių naujienų keliaujantiems elektromobiliais – Vėjukuose, magistralės Vilnius–Klaipėda pusiaukelėje, atidarytas modernus įkrovimo parkas.
Čia vienu metu galima itin sparčiai įkrauti iki 12 transporto priemonių. Įkrovimo galia siekia iki 400 kW, todėl ši vieta turėtų būti ypač aktuali vasaros kelionių į pajūrį metu.
E. Balta pabrėžia, kad tokie įkrovimo parkai svarbūs ne tik naujausių elektromobilių vairuotojams. Jie padeda patogiau keliauti ir senesniais modeliais, kurių baterijos talpa mažesnė.
„Dabar net ir senesni, mažesne baterijų talpa pasižymintys modeliai gali nesunkiai rasti įkrovimo tašką didžiojoje Lietuvos dalyje“, – sako E. Balta.
Elektromobilis gali padėti sutaupyti iki 1 500 eurų per metus
Kitas svarbus argumentas – kelionės kaina. Lietuvos energetikos agentūros balandžio mėnesio duomenimis, 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, įkrautu namuose naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, galima nuvažiuoti 3,1 karto pigiau nei panašiu benzininiu ar dyzeliniu automobiliu.
Skaičiuojama, kad žmogus, per metus nuvažiuojantis apie 20 tūkst. kilometrų, pasirinkęs elektromobilį gali sutaupyti apie 1 500 eurų vien dėl elektros ir degalų kainų skirtumo.
Net kraunant tik viešose itin greitojo įkrovimo stotelėse, elektromobilis daugeliu atvejų išlieka pigesnis pasirinkimas nei vidaus degimo varikliu varomas automobilis.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams?
Šios varžybos parodė, kad pagrindinės baimės dėl elektromobilių pamažu praranda pagrindą. Ilgesnės kelionės nebereikalauja tokio kruopštaus planavimo kaip anksčiau, o įkrovimo tinklas jau dengia svarbiausias kryptis Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
Žinoma, vairuotojams vis dar svarbu įvertinti konkretaus elektromobilio baterijos talpą, įkrovimo galią, oro sąlygas ir kelionės tempą. Tačiau praktinis pavyzdys rodo, kad kelionė iš Lietuvos į Estiją elektromobiliu šiandien jau gali būti visiškai įprasta.
Lietuvos elektromobilių rinka auga nuosekliai, o infrastruktūra, panašu, jau laukia dar didesnio vairuotojų skaičiaus.
Ar jau keliavote elektromobiliu ilgesnį atstumą Lietuvoje ar užsienyje? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose.
