Lietuva tapo antrąja šalimi Europoje po Nyderlandų, atvėrusia kelią pažangiai „Tesla“ autonominio vairavimo technologijai. Nors vairuotojas prie vairo vis dar išlieka būtinas, šis sprendimas žymi svarbų žingsnį autonominio transporto link.
Vis dėlto visuomenės pasitikėjimas tokiais automobiliais dar nėra tvirtas. „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų nesijaustų saugiai važiuodami automobiliu be vairuotojo.
Technologijos juda greičiau nei visuomenės pasitikėjimas
Šiuolaikiniai automobiliai jau gali palaikyti eismo juostą, automatiškai reguliuoti greitį, atpažinti kelio ženklus ir padėti parkuotis. Tačiau net ir tokie sprendimai daugeliui vairuotojų vis dar kelia klausimų.
Apklausos duomenimis, visiškai saugiai autonominiame automobilyje be vairuotojo jaustųsi tik 11 proc. Lietuvos gyventojų. Dar 38 proc. respondentų teigė, kad jaustųsi saugiai tik iš dalies, o 45 proc. pripažino tokia technologija nepasitikintys.
„Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovo Vaidoto Gursko teigimu, technologijų pažanga savaime nereiškia, kad visuomenė tokiems pokyčiams pasirengia tokiu pat greičiu.
„Žmonėms reikia laiko priprasti prie naujų sprendimų ir pradėti jais pasitikėti. Tai jau matėme su pavežėjimo platformomis – anksčiau daugeliui atrodė neįprasta sėsti į nepažįstamo žmogaus automobilį, o šiandien tai tapo kasdienybe“, – sako V. Gurskas.
Daugiau informacijos keičia požiūrį
Apklausa atskleidė, kad gyventojų nuomonė apie autonominius automobilius nėra galutinai susiformavusi. Ji pastebimai keičiasi, kai žmonės sužino apie galimą tokių technologijų naudą saugumui.
Respondentams pateikus informaciją, kad autonominiai automobiliai teoriškai galėtų sumažinti eismo įvykių ir žūčių skaičių iki 80 proc., pasitikėjimas išaugo.
- Saugiai autonominiame automobilyje jaustųsi jau 31 proc. apklaustųjų.
- Nepasitikinčiųjų dalis sumažėtų nuo 45 proc. iki 16 proc.
- Daugiau gyventojų pripažintų galimą autonominio transporto naudą eismo saugumui.
Tai rodo, kad dalis visuomenės abejonių kyla ne tik dėl pačios technologijos, bet ir dėl informacijos trūkumo. Kuo aiškiau paaiškinama, kaip veikia tokios sistemos ir kokią naudą jos gali duoti, tuo lengviau formuojasi pasitikėjimas.
Lietuvai dar reikia aiškaus teisinio reguliavimo
Nors Lietuva atvėrė kelią pažangiai „Tesla“ autonominio vairavimo technologijai, tai dar nereiškia, kad šalies keliai jau pasirengę visiškai autonominiam transportui.
Šiuo metu vairuotojas vis dar privalo būti prie vairo, stebėti eismą ir būti pasirengęs bet kurią akimirką perimti automobilio valdymą. Didžiausi iššūkiai prasidės tada, kai transporto priemonėje apskritai nebeliks vairuotojo.
Pasak V. Gursko, Lietuvoje kol kas trūksta aiškios teisinės bazės, kuri reglamentuotų atsakomybę, draudimą ir eismo taisykles situacijose, kai automobilis juda be žmogaus įsikišimo.
„Pirmajam žingsniui esame pasirengę, tačiau visai kelionei – dar ne. Šiuo metu neturime teisinės bazės, kuri aiškiai reglamentuotų atsakomybę, draudimą ar eismo taisykles situacijose, kai automobilyje nebelieka vairuotojo“, – teigia ekspertas.
Pagalbinės sistemos nėra tas pats, kas visiškai autonominis automobilis
Vienas svarbiausių dalykų, kurį būtina suprasti vairuotojams, – pažangios vairuotojo pagalbos sistemos nėra tas pats, kas visiškai autonominis transportas.
Automobilis gali padėti vairuoti, palaikyti greitį ar laikytis eismo juostos, tačiau tai dar nereiškia, kad vairuotojas gali atsitraukti nuo valdymo. Dabartinėse sistemose žmogus vis dar išlieka atsakingas už automobilį ir jo veiksmus kelyje.
- Pagalbinės sistemos padeda vairuotojui atlikti atskirus veiksmus.
- Pažangesnės sistemos gali vienu metu valdyti greitį, stabdymą ir judėjimą eismo juostoje.
- Visiškai autonominis automobilis teoriškai galėtų važiuoti be žmogaus įsikišimo.
Šiandien kalbama apie technologiją, kurioje vairuotojas vis dar privalo dalyvauti vairavimo procese. Todėl tokios sistemos neturėtų būti suprantamos kaip leidimas ignoruoti kelią ar užsiimti pašaline veikla.
Kada automobiliai be vairuotojų taps įprasti?
Nors autonominio transporto tema dažnai pristatoma kaip netolimos ateities realybė, ekspertai prognozuoja, kad pokyčiai vyks palaipsniui.
V. Gursko teigimu, visiškai autonominis transportas, kai žmogaus prie vairo apskritai nebereikės, platesniu mastu paplis ne anksčiau kaip po 20–30 metų.
Tarptautinės prognozės rodo, kad iki 2035 metų tik apie 4 proc. naujų lengvųjų automobilių galėtų turėti pilno autonominio vairavimo galimybes.
Tai reiškia, kad artimiausiu metu dauguma vairuotojų Lietuvoje vis dar naudosis įprastais automobiliais arba transporto priemonėmis su pagalbinėmis vairavimo sistemomis.
Pirmiausia autonomija gali įsitvirtinti sunkiajame transporte
Ekspertai mano, kad autonominės technologijos greičiausiai pirmiausia sparčiau plis ne tarp privačių automobilių, o sunkiojo transporto sektoriuje.
Priežastis paprasta – vežėjams darbo jėgos kaštai sudaro reikšmingą išlaidų dalį, o vairuotojų trūkumas Europoje išlieka aktuali problema. Todėl autonominiai sunkvežimiai logistikos sektoriui gali tapti ekonomiškai patraukliu sprendimu.
Prognozuojama, kad iki 2035 metų maždaug ketvirtadalis naujų sunkvežimių Europoje jau galėtų būti autonominiai. Tik vėliau ši technologija turėtų plačiau persikelti į asmeninių automobilių rinką.
Autonominio transporto revoliucija tik prasideda
„Tesla“ autonominio vairavimo technologijos atėjimas į Lietuvą rodo, kad šalies transporto rinka tampa atviresnė naujiems sprendimams. Tai svarbus žingsnis, tačiau jis dar nereiškia visiškai savarankiškai važiuojančių automobilių eros pradžios.
Autonominio transporto ateitį lems ne tik technologijų pažanga. Ne mažiau svarbūs bus aiškūs įstatymai, draudimo taisyklės, atsakomybės klausimai, infrastruktūra ir visuomenės pasitikėjimas.
Kol kas vairuotojai Lietuvoje vis dar lieka pagrindiniai eismo dalyviai prie vairo. Tačiau kelias į ateitį, kurioje automobiliai galės judėti vis savarankiškiau, jau prasidėjo.
Ar jūs pasitikėtumėte automobiliu be vairuotojo? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose.
