Gegužės 20-ąją Lietuvos susisiekimo ministras paskelbė, kad Lietuva tapo antrąja Europos valstybe, leidusia „Tesla Full Self-Driving” sistemai važiuoti viešaisiais keliais. Skamba kaip technologijų revoliucija. Tačiau teisininkai ir draudimo ekspertai tuoj pat ėmė aiškinti, ką tai iš tikrųjų reiškia vairuotojui.
Trumpa versija: jei sistema padarys klaidą – atsakysi tu.
Kas yra „Tesla FSD” ir ko ji iš tikrųjų gali
„Full Self-Driving Supervised” – tai 2-ojo lygio vairavimo pagalbos sistema. Autonominio vairavimo skalėje yra šeši lygiai: nuo 0 (pilna žmogaus kontrolė) iki 5 (visiškas autonomiškumas). FSD yra 2-asis – tas pats lygis, kaip ir anksčiau prieinamas „Tesla Autopilot”.
Tai reiškia: vairuotojas privalo bet kuriuo metu sekti eismą ir būti pasirengęs perimti valdymą. Sistema navigacinė – ji gali savarankiškai važiuoti iš taško A į tašką B. Bet ji nėra autonominė. Skirtumas – esminis.
Kodėl Šiaurės šalys priešinasi
Švedija ne tik atsisakė patvirtinti FSD, bet ir paragino ES sustabdyti sistemos diegimą visoje Europoje. Priežastis – sistema leidžia vairuotojui nustatyti, keliais procentais viršyti leistiną greitį. Švedijos transporto institucijos atstovai teigė esą nustebę, kad tokia funkcija apskritai egzistuoja.
Skandinavų šalys taip pat kelia klausimą dėl sistemos veikimo ledo ir sniego dangoje – sąlygomis, kurios Lietuvos keliuose žiemą nėra retenybė.
Ar Lietuva šiuos klausimus nagrinėjo? Oficialiai – ne. Transporto saugos administracija (LTSA) patvirtino FSD adaptavusi Nyderlandų RDW išduotą laikiną sertifikatą, be atskiro testavimo. Kaip rašo 15min.lt, tai kritikavo ne vienas teisininkas: atsakomybės už galimas klaidas neprisiima nei ministras, nei „Tesla” – ją prisiima vairuotojas.
Kas atsitinka eismo įvykio atveju
Šiuo metu Europoje nėra teisės aktų, reguliuojančių autonominių sistemų atsakomybę eismo įvykiuose. Tai reiškia, kad taikomos bendrosios taisyklės: vairuotojas atsakingas visada.
Draudimo ekspertai perspėja: jei „Tesla FSD” sukels avariją, o tu tuo metu neatkreipsi tinkamo dėmesio į eismą – tai gali būti kvalifikuojama kaip aplaidumas. Tokiu atveju draudimo bendrovė turi teisę atgręžtinio reikalavimo tvarka išieškoti žalos atlyginimą iš tavęs.
Kitaip tariant: galima skaityti žinutes – bet jei avarija, draudikas tuo susidomės labai atidžiai.
Situacija Europoje: mozaika, ne vieninga taisyklė
Kol ES lygiu balsavimas dėl FSD patvirtinimo dar neįvyko – susiformavo „pirmųjų žingsnių” šalių grupė. Po Nyderlandų ir Lietuvos prie sistemos prisijungė Estija ir Danija. Belgija bei Graikija taip pat signalizavo apie artėjantį patvirtinimą.
Tačiau ES masto patvirtinimui reikia 15 iš 27 valstybių narių balsų, atstovaujantiems 65 % ES gyventojų. Jei to nebus pasiekta – laikinas Nyderlandų sertifikatas ir jo pagrindu išduoti leidimai gali būti panaikinti.
Redakcijos vertinimu, Lietuva prisiėmė nemažą reguliacinę riziką, patvirtinusi sistemą be atskiro testavimo – ypač žinant, kad kaimynės Skandinavijos šalys kelia pagrįstų saugumo klausimų. Technologijų pažanga svarbi, bet sertifikavimo greitis neturėtų aplenkti saugumo įvertinimo.
Ką verta žinoti prieš įjungiant FSD Lietuvoje
Keletas praktinių faktų „Tesla” savininkams:
- FSD neveikia automobiliuose, pagamintuose iki 2023 metų – nepriklausomai nuo to, ar už funkciją buvo sumokėta anksčiau.
- Vairuotojas privalo sekti eismą ir būti pasirengęs perimti valdymą bet kuriuo metu.
- Greičio viršijimas sistemos veiksmu teisiškai – tavo pažeidimas. Baudos pagal ANK 416 straipsnį siekia iki 550 eurų ir teisių atėmimą.
- ES masto patvirtinimo klausimas sprendžiamas – jei balsavimas nepasiseks, leidimas Lietuvoje gali būti laikinas.
Sistema įdomi. Tačiau „prižiūrimas autonominis vairavimas” – tai vis tiek vairavimas. Su visa, kas iš to išplaukia.
