Kai ES 2024 metų pabaigoje įvedė muitus kinų elektromobiliams — iki 45,3 proc. — Briuselis laimėjo vieną raundą. Tačiau Kinijos gamintojai greitai perkonfigūravo strategiją: jei elektromobiliai — per brangūs dėl muitų, bus hibridai. Ir jie veikia.
„Dataforce” duomenimis, pernai Europoje buvo parduota daugiau nei 812 tūkst. Kinijoje pagamintų automobilių — beveik dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. Tik apie 11 proc. jų buvo visiškai elektriniai. Apie 14 proc. — įkraunami hibridai (PHEV). Likusi dalis — benzininiai ir paprasti hibridai, kuriems muitų režimas buvo gerokai švelnesnis.
Dabar ES svarsto, ką su tuo daryti.
Hibridai — nauja „atvira skylė” rinkoje
Galiojantiems ES muitams elektromobiliams iš Kinijos PHEV ir tradiciniai hibridai nepriklauso. Tai sukūrė situaciją, kurią galima vadinti logišku rinkos pritaikymu: gamintojai tiesiog perkėlė eksporto srautus į mažiau reguliuojamą segmentą.
Pramonės šaltiniai nurodo, kad Briuselis dabar svarsto platesnį atsaką — ne tik elektromobiliams, bet ir kitų tipų transporto priemonėms iš Kinijos, pirmiausia PHEV. Kol kas oficialių sprendimų ar konkrečių mechanizmų ES nepaskelbė. Tai svarbu: kalbame apie svarstymus, ne faktinius pokyčius.
Ką tai reikštų kainoms
Jei nauji reguliavimai būtų įvesti, kinų gamybos PHEV Europoje greičiausiai pabrangtų. Kiek — priklauso nuo mechanizmo. ES jau eksperimentuoja su vadinamuoju „minimalių importo kainų” modeliu elektromobiliams: vietoj fiksuoto muito — minimali pardavimo kaina, kurią gamintojas įsipareigoja išlaikyti.
Jei šis modelis būtų pritaikytas ir hibridams, kinų PHEV nebegalėtų konkuruoti vien kaina. Europos ir japonų gamintojai — „Toyota”, „Volkswagen”, „Stellantis” — tai priimtų palankiai. Pirkėjai, planuojantys įsigyti pigesnį kinišką hibridą, gautų mažiau pasirinkimų arba aukštesnes kainas.
Ar kitų gamintojų kainos sumažėtų? Istorija rodo, kad nebūtinai — konkurencija verčia, bet ne automatiškai.
Kinų atsakas: gamyklos Europoje
Kol reguliavimas svarstomas, didieji kinų gamintojai jau ruošia alternatyvą: gamybos lokalizaciją Europoje. Automobilis, surinktas Vengrijoje ar Ispanijoje, nebepriklauso importo muitų režimui — nepriklausomai nuo to, kieno prekės ženklas ant jo.
Tai ilgalaikė strategija, reikalaujanti investicijų ir laiko. Tačiau keletas didelių kinų prekės ženklų jau paskelbė arba svarsto konkrečius žingsnius šia kryptimi. Europai tai reiškia darbo vietas ir mokesčius — bet ir naują konkurenciją Europos gamintojams jų pačių rinkoje.
Ką tai reiškia Lietuvos pirkėjui dabar
Šiuo metu kinų PHEV Lietuvoje — dar santykinai prieinama alternatyva. Tačiau pirkėjai, kurie svarsto tokį automobilį dėl kainų pranašumo, turėtų žinoti: reguliavimo peizažas kinta. Jei ES priims naujus apribojimus hibridams, kainų skirtumas gali susiaurėti — ir gana greitai.
Redakcijos vertinimu, ES reakcija į kinų PHEV bangą buvo pavėluota — elektromobilių muitus įvedus, hibridų spraga turėjo būti uždaryta vienu žingsniu. Dabar tai daroma atskirai ir lėčiau, o per tą laiką rinkos proporcijos jau pasikeitė.
