Pernai „Volkswagen” paskelbė, kad iki 2030 metų panaikins 50 000 darbo vietų — ir tai sukėlė didžiausią profesinių sąjungų protestą per dešimtmečius. Dabar koncerno vadovybė, remiantis „Manager Magazin” ir „Frankfurter Allgemeine Zeitung” šaltiniais, ruošia naują planą: dar 60 000 atleidimų ir keturių gamyklų uždarymas. Iš viso — iki 110 000 darbo vietų praradimas. Tai daugiau nei šeštas dalis visų 657 000 koncerno darbuotojų.
Kas tiksliai planuojama
Naujasis restruktūrizacijos planas, kuris dar nėra oficialiai patvirtintas, apimtų trijų „Volkswagen” automobilių gamyklų ir vienos „Audi” gamyklos uždarymą. Gamyba būtų mažinama palaipsniui. Šaltiniai nurodo, kad atleidimų mastas gali viršyti net 60 000 — tai dvigubai daugiau nei ankstesniame plane.
Papildomai svarstoma susilpninti istoriškai stiprias darbuotojų teises „Volkswagen” valdymo struktūroje. Po Antrojo pasaulinio karo buvęs nacių režimo įkurtas koncernas buvo perduotas tęsti veiklą viešojo intereso pagrindu — tačiau įstatymiškai buvo įtvirtinta, kad Žemutinės Saksonijos žemė ir darbuotojų organizacijos turi didelę įtaką valdyme. Šios teisės gali būti apribotos naujajame plane.
Profesinės sąjungos: „sustabdysime viską”
IG Metall profesinė sąjunga ir „Volkswagen” darbo taryba jau išleido bendrą pareiškimą: planui priešinsis „visomis jėgomis”. Pareiškime teigiama, kad vadovybė „pagaliau turi atlikti savo darbą” — koncentruotis į konkurencingų produktų kūrimą ir darbo vietų išsaugojimą, o ne į masinę optimizaciją.
Ar tai tik retorinis gestas? Nebūtinai. Pernai profesinės sąjungos ir darbo taryba smarkiai apribojo pirmojo plano mastą — gamyklų uždarymo tada pavyko išvengti. Šį kartą vadovybė akivaizdžiai bando pradėti derybas nuo daug aukštesnio taško.
Kodėl „Volkswagen” atsidūrė tokioje padėtyje
Pelnas 2025 metais krito 5 milijardais eurų, palyginti su ankstesniais metais. Gamyklos nedirba visu pajėgumu. Gamybos kaštai — vieni aukščiausių sektoriuje. Kinų gamintojai siūlo elektromobilius žymiai mažesnėmis kainomis. JAV importo muito tarifai papildomai spaudžia eksportą.
Struktūrinis iššūkis: „Volkswagen” grupė turi „Seat”, „Audi”, „Porsche” ir kitus prekių ženklus, tačiau keliuose segmentuose konkuruoja pati su savimi. Gamybos konsolidacija yra loginė išvada — tačiau jos socialinė ir politinė kainų našta yra milžiniška.
Redakcijos vertinimu, „Volkswagen” vadovybės strategija — paskelbti maksimalų skaičių ir derybose leisti jį sumažinti — yra klasikinis derybinis žingsnis, bet jis atskleidžia realią problemą: be skausmingų pokyčių koncernas negali pasiekti konkurencingo kaštų lygio. Klausimas ne ar mažinti, o kiek ir kaip greitai profesinės sąjungos tai leis.
Ką tai reiškia Lietuvos tiekėjams ir pirkėjams
Lietuva nėra tiesiogiai paveikta — „Volkswagen” gamyklų čia nėra. Tačiau lietuviškos įmonės, tiekiančios komponentus „Volkswagen” grupės gamykloms Lenkijoje, Čekijoje ir Vokietijoje, jau jaučia mažėjančių užsakymų spaudimą. Gamybos mažinimas šiose šalyse tiesiogiai veikia tiekimo grandinę.
Pirkėjui Lietuvoje svarbu kita pusė: „Volkswagen” grupės modeliai per ateinančius kelis metus gali turėti lėtesnį naujų modelių atnaujinimo tempą, kai koncentruojamasi į kaštų mažinimą. Tuo tarpu kinų alternatyvos, kurių bijo VW, Europos rinkoje artėja.
Derybos tarp vadovybės, profesinių sąjungų ir Žemutinės Saksonijos žemės vyriausybės prasidės artimiausiais mėnesiais. Jų rezultatas nulems, ar „Volkswagen” sugebės stabilizuotis — ar toliau praras pozicijas vienai iš sunkiausių krizių savo istorijoje.
