Kelias atrodė tvarkingas, kol staigiai nepasirodė didelė duobė. Smūgis — ir viskas tarsi praėjo. Bet ryte, apeidamas automobilį, pastebėjai keistą iškilimą ant padangos šono. Lyg burbulas, pūstelėjęs iš niekur. Daugelis tuo pat keliu eina toliau — apsipirkti, į darbą, į ilgą kelionę greitkeliu. Ir tai yra viena pavojingiausių klaidų, kurią galima padaryti su automobiliu.
Kas nutinka padangai viduje
Padanga nėra vientisas guminis apvalkalas. Viduje slepiasi kelios sluoksninės konstrukcijos: karkasinės sintetinių pluoštų juostos ir metaliniai vielos sluoksniai — visa tai laiko padangą forma ir atlaiko slėgį. Kai automobilis su didele jėga pataiko į duobę arba smogia į šaligatvio briauną, ypač prie mažo padangos slėgio — karkaso sluoksniai gali plyšti. Oras pradeda laisvai judėti per pažeistą vietą ir išsipučia į šoninį padangos sienelę. Taip atsiranda tas „burbulas” — iškilimas.
Pati padangos guma gali dar atrodyti nepažeista. Todėl daugelis vairuotojų mano, kad viskas gerai. Bet ar tikrai galima važiuoti toliau? Atsakymas kategoriškas — ne.
Kodėl tai pavojinga ir kas gresia
Padangos šono sienelė yra ploniausia ir lankščiausia jos dalis — ji privalo taip veikti, kad padanga galėtų deformuotis važiuojant. Bet kai karkasas yra pažeistas, ši vieta nebeatlaiko normalaus eksploatavimo slėgio. Kiekvienas apsisukimas, kiekvieną kartą palietęs asfalto nelygumus, dar labiau didina riziką. Padanga gali plyšti be jokio perspėjimo — ir tai vyksta greičiau nei spėji sureaguoti.
Padangos su matomu iškilumu Lietuvoje negali dalyvauti eisme. Pagal KET 229 straipsnio 1 dalį, draudžiama važiuoti su padangomis, turinčiomis matomų pažeidimų — įtrūkimų, deformacijų ar struktūros pažeidimų. Techninėje apžiūroje tokia padanga neišlaikoma — ji vertinama kaip pavojingas gedimas. Bauda už važiavimą su netinkamomis padangomis siekia nuo 50 iki 100 eurų pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį.
Kaip elgtis, jei pastebėjai iškilimą
Jei „burbulas” rastas stovint — padanga jau yra nurašyta. Ji nėra taisoma: nei klojinys, nei balionai, nei kitas „sprendimas” neatkurs pažeisto karkaso struktūros. Vienintelė išeitis — keitimas. Tipinis lengvojo automobilio padangos keitimas Lietuvos servisuose kainuoja nuo 80 iki 200 eurų, priklausomai nuo padangos dydžio ir markės.
Jei iškilimą pastebėjai tik atvažiavęs: nenuvažiuok toliau, kol padanga nepakeista. Jei atsarginio rato nėra — iškvieskite techninę pagalbą arba naudokite pripūtimo balionėlį tik kaip laikiną priemonę nuvažiuoti iki artimiausio serviso mažiausiu įmanomu greičiu. Niekuomet — greitkeliu.
Lietuvos keliuose šią problemą vairuotojai sutinka ypač dažnai pavasarį ir vasaros sezono pradžioje — po žiemos remontuojami keliai, o kai kurios atkarpos duobių gausumu pratęsia žiemos sezono „dovanų” įteikimą dar ilgai po kovo mėnesio. Vasaros kelionių sezonas — tiesioginis priminimas patikrinti padangas prieš ilgesnį maršrutą ne tik pagal protektoriaus gylį, bet ir pagal šono sienelės vientisumą.
