Elektromobilių pardavimo prognozių persvarstymas nebuvo numatytas. Europa pripažįsta, kad yra pernelyg optimistiška, o japonai paprasčiausiai laikosi ilgalaikės strategijos.
„Mercedes“ generalinis direktorius Ola Källenius pripažino, kad Europa dar nebus pasirengusi pereiti prie elektrinių automobilių gamintojo automobilių – bent jau iki 2030 m. Kalbėdamas su „Bloomberg“, vyras sakė, kad elektriniai automobiliai dar daugelį metų bus brangesni nei jų vidaus degimo variklius naudojantys analogai, o tai bus pagrindinė kliūtis klientams.
Tuo tarpu japonams, kurie anksčiau buvo kritikuojami dėl „atsargaus“ požiūrio į elektrifikavimą, atrodo, kad visas šis triukšmas nerūpi. Kaip praneša „Bloomberg“, Japonijos gamintojai žinojo, kad sulėtėjimas anksčiau ar vėliau ateis.
„Elektrifikavimo greitį lemia klientas“, – sakė „Nissan“ operacijų vadovas Stephenas Ma. – „Elektrifikacija neauga tiesiškai. Ji turės pakilimų ir nuosmukių, tačiau ilgainiui ji neabejotinai taps svarbesnė“.
Buvęs „Toyota“ generalinis direktorius Akio Toyoda buvo kritikuojamas už skeptišką požiūrį į elektrines transporto priemones. Tuo tarpu 2023 m. buvo parduota kiek daugiau nei 3 mln. hibridinių automobilių (maždaug trečdalis visų pasaulinių pardavimų) – tai geriausias visų laikų rezultatas. Visiškai elektrinės „Toyotos“ sudaro tik 0,92 proc. pardavimų.
Taip pat skaitykite: „„Toyota“ neatsisako vidaus degimo variklių. Ji kuria naujus agregatus“.
Vien Europoje elektrifikuotų varomųjų sistemų (hibridų) pardavimų augimas per metus padidėjo 14 procentų (bendras augimas siekė 9 procentus).
Todėl japonai suplanavo labiau paskirstytas investicijas. „Nissan“ nori skirti 13 mlrd. dolerių elektrifikacijos spartinimui, o „Honda“ investuoja beveik 10 mlrd. dolerių. Tuo tarpu „Toyota“ stato ne tik ant „pilnos“ elektros, bet ir ant iš tinklo įkraunamų hibridų bei vandenilio pavarų.