Naudoto automobilio pirkimas iš Europos dažnai primena loteriją – žinomiausia rizika ta, kad reali rida gali būti dvigubai didesnė, nei rodo prietaisų skydelis. Bet ši schema netrukus gali smarkiai sutrikti.
2026 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento plenariniame posėdyje 369 balsais už, 126 prieš ir 84 susilaikius patvirtintas derybų mandatas dėl peržiūrėtų techninės apžiūros ir pakelės patikrų taisyklių. Viena svarbiausių dalių – priemonės prieš odometro klastojimą.
Kodėl dabartinė sistema turi spragą
Šiuo metu daugumoje ES šalių rida fiksuojama tik periodinės techninės apžiūros metu – tarp dviejų patikrų gali praeiti dveji metai. Per šį laiką automobilis nuvažiuoja dešimtis tūkstančių kilometrų, keičia savininką ar net registracijos šalį. Jei rida sukama iki pirmos oficialios patikros, duomenų bazėje lieka jau sumažintas skaičius, atrodantis visiškai teisėtai.
Keturi duomenų šaltiniai vietoj vieno
Naujas požiūris sukurtų tankesnę įrašų grandinę. Pagal patvirtintą poziciją, autoservisai bus įpareigoti perduoti odometro rodmenis po remontų, trunkančių ilgiau nei valandą – smulkūs darbai, pavyzdžiui, lemputės keitimas, reikalavimo neapims. Automobiliui atvažiavus į servisą fiksuojamas VIN kodas ir esama rida, o užbaigus darbus duomenys perduodami į nacionalinę sistemą.
Papildomą kontrolės lygį suteikia prijungti automobiliai su įmontuotu mobiliuoju ryšiu – gamintojai turėtų kas tris mėnesius perduoti jų odometro rodmenis į nacionalines duomenų bazes nuo pat pirmos registracijos. Susidaro nuoseklus skaitmeninis įrašas: kovą – vienas skaičius, birželį – kitas, po vizito servise rugpjūtį – trečias. Įterpti į tokią grandinę išgalvotą reikšmę praktiškai neįmanoma.
Keitimasis duomenimis tarp šalių
Būtent kertant sieną rida sukama dažniausiai – automobilis išregistruojamas vienoje šalyje, pervežamas į kitą, o naujoje registracijoje jau atsiranda kitas skaičius. Nauja tvarka numato, kad prieš registruojant automobilį institucijos galėtų patikrinti ankstesnį teisinį statusą, odometro rodmenų istoriją bei paskutinės techninės apžiūros duomenis.
Planuojama sukurti ir viešą daugiakalbę svetainę, kurioje pirkėjas nemokamai galėtų patikrinti automobilio ridos istoriją prieš pirkimą – be savininkų vardų ar detalios judėjimo istorijos, bet su galimybe patikrinti skaičių nuoseklumą.
Ką tai reiškia Lietuvos pirkėjams
Lietuvai tema itin aktuali – „carVertical” duomenimis, importuotuose automobiliuose suklastota rida pasitaiko 18,8 proc. atvejų, o kai kurių modelių, pavyzdžiui, „Toyota Prius”, šis rodiklis siekia virš 21 proc. Lietuva jau dalyvauja europinėje EUCARIS duomenų bazėje nuo 2002 m., tad naujoji sistema, tikėtina, remsis panašia infrastruktūra. Tai ne rytojaus dienos procesas – dabar prasideda derybos su ES Taryba, o pranešėjas Jens Gieseke ves Parlamento derybų komandą.
Kol taisyklės dar neįsigaliojo, senos patikros priemonės lieka aktualios: VIN patikra keliuose šaltiniuose, serviso dokumentų originalai, skambutis oficialiam atstovui bei salono nusidėvėjimo įvertinimas tebėra geriausia apsauga nuo neatitikimo tarp deklaruojamos ir realios ridos.
