Rugpjūčio 13 d. įsigalioja vienas didžiausių pastarojo meto pokyčių automobilių gamyboje – naujasis ES reglamentas dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ELVR). Juo siekiama, kad plastikas iš išardomų senų automobilių grįžtų atgal į naujų gamybą, o ne keliautų į sąvartynus ar už Europos ribų. Skaičiai rodo, kodėl tai svarbu: ES keliuose šiuo metu važinėja 285,6 mln. transporto priemonių, o kasmet apie 6,5 mln. jų pasiekia savo eksploatavimo pabaigą.
Kiek perdirbto plastiko turės būti naujame automobilyje
Svarbiausias reikalavimas susijęs su plastikinėmis dalimis. Kiekvienas naujas lengvojo ar krovininio automobilio tipas, gavęs homologaciją nuo 2032 m. rugsėjo 1 d., privalės turėti bent 15 % perdirbto plastiko, o nuo 2036 m. rugsėjo 1 d. ši riba pakils iki 25 %. Svarbi ir žaliavos kilmė – bent penktadalis šio plastiko turės būti gautas būtent iš išardomų automobilių ar naudotų dalių, tai yra 3 % viso plastiko iki 2032 m. ir 5 % iki 2036 m.
Skaičiuojama, kad iki 2040 m. šiems tikslams pasiekti prireiks 0,5–0,6 mln. tonų perdirbtų plastikų, o apie 70 % šio kiekio sudarys perdirbtas polipropilenas – dėl plataus naudojimo automobilių dalyse ir tikėtino žaliavos prieinamumo.
Kas dar keičiasi
Nauji automobiliai turės būti projektuojami taip, kad kuo daugiau dalių ir mazgų būtų lengvai išmontuojami – tai turėtų palengvinti vėlesnį ardymą ir medžiagų atgavimą. Reglamentas taip pat įveda naujas naudotų automobilių nuosavybės perleidimo taisykles, tarpvalstybinę išplėstinę gamintojo atsakomybės sistemą bei aiškius kriterijus, kada automobilis laikomas eksploatuoti netinkamu.
Viena reikšmingiausių naujovių – draudimas eksportuoti transporto priemones, pripažintas netinkamomis eismui. Tai turėtų išspręsti vadinamųjų „dingstančių automobilių“ problemą, kai mašinos vietoj teisėto perdirbimo iškeliauja už ES ribų ir ten ardomos nekontroliuojamomis sąlygomis. Praėjus trejiems metams nuo įsigaliojimo, gamintojams bus taikoma išplėstinė atsakomybė – pareiga padengti surinkimo ir perdirbimo išlaidas už automobilius, savo eksploatavimo pabaigą pasiekusius bet kurioje ES vietoje.
Kas kol kas lieka už borto
Padangų elastomerai kol kas į perdirbimo tikslus neįskaičiuojami – Europos Komisija iki 2033 m. pabaigos turės paskelbti biologinės kilmės plastikų bei padangų gumos technologijų apžvalgą ir tik tada spręs dėl atskirų taisyklių. Cheminis perdirbimas bus įskaičiuojamas pagal masės balanso metodą, tačiau tikslią skaičiavimo ir tikrinimo tvarką Komisija turi nustatyti ne vėliau kaip iki 2028 m. rugpjūčio pabaigos. Žaliava iš už ES ribų į tikslus bus įskaičiuojama tik nuo 2030 m. rugpjūčio 14 d., ir tik griežtomis sąlygomis su privalomais auditais.
Lietuviškas pėdsakas šiame reglamente
Įdomu tai, kad prie šio reglamento formavimo tiesiogiai prisidėjo ir Lietuvos atstovas – Europos Parlamento Vidaus rinkos komiteto narys Paulius Saudargas kartu su kolega iš Aplinkos apsaugos komiteto Jensu Gieseke pristatė reglamento tikslą: paspartinti automobilių pramonės perėjimą prie žiedinės ekonomikos, tuo pačiu stiprinant žaliavų saugumą ir aplinkos apsaugą, o pramonei nesukeliant perteklinės naštos – siekiant realistiškų tikslų su mažesne biurokratija.
