Situacija pažįstama daugeliui: prekybos centro aikštelėje laisva tik viena vieta – ta, kuri pažymėta elektromobilio ženklu prie įkrovimo stotelės. „Juk tik penkioms minutėms”, pagalvoja benzininio ar dyzelinio automobilio vairuotojas ir pastato mašiną. Ką jis iš tikrųjų rizikuoja? Atsakymas ne toks paprastas, kaip atrodo, ir dažniausiai brangesnis, nei tikimasi.
Anglakalbiuose kraštuose šiam reiškiniui net sugalvotas terminas, bet Lietuvoje svarbiau ne pavadinimas, o konkrečios teisinės ir finansinės pasekmės. Pažiūrėkime, ką tiksliai sako KET ir ANK.
Ką sako Kelių eismo taisyklės
Elektromobilių įkrovimo vieta Lietuvoje žymima kelio ženklu 735 „Elektromobilių įkrovimo vieta”, o stovėjimo vieta – papildoma lentele 854 „Elektromobiliai”, kuri nurodo, kad vieta skirta elektromobiliams stovėti tik jų įkrovimo metu. Kai stovėjimo vieta pažymėta šiais ženklais, joje statyti automobilį su vidaus degimo varikliu draudžiama – tai tiesioginis kelio ženklo reikalavimo pažeidimas.
Įdomu, kad taisyklė veikia abipusiai. KET 153-1 punktas nurodo, kad net elektromobilio vairuotojas, baigęs įkrovimą, privalo nedelsdamas patraukti automobilį iš įkrovimo vietos. Vieta skirta krovimui, ne stovėjimui – ir tai galioja visiems.
Kokia bauda numatyta ANK
Čia slypi pirmasis netikėtumas. Nėra jokios specialios „elektromobilio vietos” baudos. Vidaus degimo automobilio stovėjimas tokioje vietoje patenka į ANK 417 straipsnio 2 dalį – sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų. Bauda vairuotojams – nuo 30 iki 90 eurų.
Palyginimui, tai ta pati bauda kaip ir už bet kurį kitą stovėjimą pažeidžiant ženklą. Daugelis įsivaizduoja kažkokią išskirtinę, griežtą sankciją būtent už įkrovimo vietą – bet teisiškai tai eilinis stovėjimo pažeidimas. Vis dėlto tai dar ne visa istorija.
Tikroji rizika: ne bauda, o nuvežimas
Štai kur slypi didžioji suma. Jei automobilis trukdo – o įkrovimo vietoje jis beveik visada trukdo elektromobiliui, kuriam ta vieta ir skirta – pareigūnas ar įgaliotas savivaldybės atstovas gali skirti priverstinį transporto priemonės nuvežimą į saugojimo aikštelę. Ir šias išlaidas dengia pats savininkas.
Vilniuje priverstinis lengvojo automobilio nuvežimas kainuoja apie 135 eurus, prie kurių prisideda saugojimo aikštelėje mokestis už kiekvieną parą. Sudėjus baudą ir nuvežimą, „penkios minutės” prie įkrovimo stotelės gali kainuoti gerokai daugiau nei du šimtus eurų – kelis kartus daugiau nei pati bauda. O jei nuvežimas įvyksta ne Vilniuje, įkainiai kai kuriuose regionuose būna dar didesni.
Ir tai dar ne pabaiga. Nuvežtą automobilį reikia susirasti, nuvykti į saugojimo aikštelę, sumokėti visus mokesčius ir tik tada atsiimti. Laiko sąnaudos čia dažnai skaudesnės už pačią sumą.
Privati aikštelė – atskira istorija
Daugelis įkrovimo stotelių Lietuvoje stovi ne prie kelio, o privačioje ar komercinėje teritorijoje – prekybos centrų aikštelėse. Čia veikia dar viena rizikos plotmė: aikštelės operatorius gali taikyti savo sutartines baudas arba organizuoti privatų nuvežimą pagal aikštelės naudojimo taisykles. Tokiu atveju ANK 417 straipsnis gali net nebūti pagrindinis dokumentas – lemia konkrečios aikštelės sąlygos, dažnai nurodytos ant informacinių lentelių prie įvažiavimo.
Ką iš tikrųjų verta įsidėmėti
Redakcijos vertinimu, klaida galvoti apie šią situaciją vien baudos kategorijomis. Trisdešimt–devyniasdešimt eurų daugelį gąsdina mažai. Bet tikroji rizika – ne fiksuota bauda, o nenuspėjamas nuvežimo ir saugojimo kaštų derinys plius sugaištas laikas. Prie įkrovimo stotelės, pažymėtos 735 ženklu ir 854 lentele, vidaus degimo automobiliui ne vieta – net „tik minutei”. Pigiausias sprendimas visada tas pats: pastatyti automobilį ten, kur jam ir skirta.
