Galima drąsiai teigti, kad planas sparčiai elektrifikuoti Europos transportą žlugo. Elektromobilių paklausa nuolat mažėja. Pirkėjus atbaido didelės kainos, didelis vertės praradimas ir nepatogus įkrovimas. Atrodo, kad draudimas parduoti naujus vidaus degimo automobilius po 2035 m. greičiausiai bus nukeltas.
Europos politikai yra įpratę gyventi savotiškame burbule ir yra šiek tiek izoliuoti nuo realybės. Buvo aišku, kad įkyrus elektromobilių skatinimas ir daugiau taisyklių bei įsakymų įvedimas galiausiai neturės jokios įtakos klientų skoniui. Juk tokiems drastiškiems pokyčiams automobilizmo srityje reikia metų, jei ne dešimtmečių. Visi ženklai rodo, kad draudimas po 2035 m. parduoti naujus vidaus degimo varikliais varomus automobilius atsidurs šiukšlių dėžėje. Tokią išvadą, be kita ko, daro „Bloomberg“ ataskaita.
Elektromobiliai sulaukia klientų nemalonės. Paklausa mažėja
Agentūros pareigūnai teigė, kad elektromobilių paklausa nuolat mažėja. Pradinė augimo tendencija, suteikusi gamintojams optimizmo, sulėtėjo, o tai lėmė gamyklų uždarymą, atleidimus iš darbo ir neparduotų transporto priemonių kaupimąsi gamyklų automobilių stovėjimo aikštelėse. Taip atsitiko, pavyzdžiui, dėl to, kad kai kuriose šalyse panaikintos subsidijos elektra varomiems automobiliams įsigyti. Geras to pavyzdys – Vokietija: panaikinus subsidijas, akumuliatorinių elektrinių automobilių pardavimas sumažėjo beveik 55 proc. Rinkdamiesi naujas transporto priemones pirkėjai rinkosi pigesnius vidaus degimo variklių modelius, įskaitant dyzelinius, ir hibridinius automobilius.
Įdomu tai, kad sumažėjusi paklausa paskatino gamintojus sumažinti naujų transporto priemonių kainas. Tai, savo ruožtu, turėjo įtakos naudotų elektromobilių likutinės vertės mažėjimui (prognozuojama transporto priemonės kaina, už kurią ją galima perparduoti po tam tikro laikotarpio). Staigus vertės sumažėjimas taip pat yra veiksnys, kuris atgraso klientus nuo elektromobilių pasirinkimo. Be to, veiksnys yra ir didelės eksploatavimo, remonto ir draudimo išlaidos. Nepakankamai išvystytas įkrovimo tinklas taip pat yra trūkumas, ypač mūsų rinkoje.
Siekdama šiek tiek geriau iliustruoti iškilusias problemas, agentūra remiasi brito Naeemo Badiuzzamano atveju. Šis vyras, kasdien naudojantis elektrinį „Mercedes EQB“, teigė, kad iš pradžių buvo gana patenkintas savo transporto priemone. Tačiau dabar jis ketina ja atsikratyti. Vienas iš dalykų, kurie jį atbaido nuo važiavimo elektromobiliu, yra mažas įkroviklių skaičius, dėl kurio tenka ilgai stovėti ir laukti „savo eilės“. Jis sakė, kad kai tik baigsis dvejų metų nuomos sutartis, pereis prie hibridinio automobilio. „Šiuo metu nerekomenduočiau elektromobilių savo šeimai ar draugams. Už bazinio elektromobilio kainą galima rinktis iš daugybės geresnių aukščiausios klasės vidaus degimo automobilių.“ – Britas sufleravo pareiškime agentūrai „Bloomberg“.
Milijardai purve. Draudimas parduoti vidaus degimo variklius bus panaikintas?
Akivaizdu, kad dėl sumažėjusios elektrinių automobilių paklausos Sąjungos planai buvo sustabdyti. Draudimas registruoti naujus vidaus degimo varikliu varomus automobilius, numatytas 2035 m., kuris prilygsta draudimui juos parduoti Bendrijos šalių teritorijose, tikrai bus atidėtas. Tačiau to teks dar šiek tiek palaukti. Teisės akto likimas priklausys nuo audito, kurį ES atliks 2026 m. Tačiau yra tikimybė, kad vidaus degimo automobiliams negresia išnykimas. Europos liaudies partija, viena didžiausių partijų Europarlamente, nori, kad draudimas būtų visiškai panaikintas. Tačiau kyla klausimas, ar tai nėra tik artėjančių rinkimų triukas…
Klausimą apsunkina ir Kinijos gamintojai, kurie gali sau leisti siūlyti daug pigesnes transporto priemones nei jų konkurentai Europoje. Žinoma, ES yra suinteresuota sustabdyti naujų transporto priemonių srautą iš Vidurio Karalystės ir išgelbėti vietos gamintojus nuo rinkos žūties. Tačiau gali paaiškėti, kad baudžiamieji tarifai šiuo atžvilgiu vis tiek nieko nepakeis. Kinijos gamintojai siūlo savo transporto priemones mažesnėmis kainomis nei Europos prekių ženklai ir kartu gauna didelį pelną, taikydami dideles maržas. Jų negąsdina galimi kainų karai ar net papildoma mokesčių našta. Visa tai dėl pigios gamybos ir vyriausybės subsidijų. Klausimas, ar pirkėjai rinksis pigesnes transporto priemones iš Kinijos, net ir elektrines, ar jie liks ištikimi Senojo žemyno prekiniams ženklams, lieka atviras. Tačiau, kaip rodo pardavimų duomenys, maža kaina paprastai yra pagrindinis veiksnys, lemiantis konkretaus gaminio pasirinkimą.
Deja, dėl neapgalvotos ES politikos pralaimi ir patys gamintojai. Europos korporacijos patyrė milijardus eurų siekiančias išlaidas, susijusias su visiškai naujų elektrinių transporto priemonių kūrimu. Jos taip pat buvo priverstos uždaryti gamyklas, kuriose buvo surinkinėjami vidaus degimo variklių modeliai, ir dėl to skelbti masinius atleidimus. Transporto elektrifikavimas turėtų būti natūralus mechanizmas, o ne dirbtinai primestas procesas. Juk galiausiai rinką formuoja klientas.
Kaip matote, kur kas geresnė idėja, taip pat ir aplinkosaugos požiūriu, yra skatinti hibridines pavaras, kaip jau daugelį metų daro „Toyota“. Tačiau ar kas nors gavo naudos iš Europos elektrifikavimo plano? Žinoma. Čia vėlgi į sceną įžengia Kinija. Ji praturtėjo, be kita ko, tiekdama akumuliatorius Europos prekių ženklams, kurių daugelis iki šiol neturi savo akumuliatorių gamyklų. Deja, elektrifikacijos srityje Europa niekaip negali konkuruoti su KLR.
Dabar, siekdami sumažinti nuostolius, daugelis Vakarų gamintojų sparčiai kuria naujos kartos vidaus degimo variklius ir daugiausia dėmesio skiria hibridinių variklių gamybai. Jie atitinka griežtus išmetamųjų teršalų standartus ir kartu siūlo geriausius abiejų pasaulių privalumus. Ateinantys metai nulems Europos automobilizmo ateitį.
