Elektromobilio ekrane rodomas skaičius ir tai, kas realiai atsiduria baterijoje, – ne visada tas pats. Vokietijos automobilių klubas ADAC išmatavo, kiek energijos tiesiog dingsta kelyje nuo lizdo ar stotelės iki akumuliatoriaus. Skirtumas tarp geriausio ir prasčiausio rezultato siekia net 24 kartus.
Kraunant iš namų lizdo – didžiausi nuostoliai
ADAC tyrėjai matavo penkis modelius, kraunamus per įprastą, tam pritaikytą 230 V sieninį lizdą. Prasčiausiai pasirodė Mercedes CLA 350 EQ Tech – jis prarado net 24,2 % energijos. Kiti automobiliai svyravo tarp 12,7 ir 15,3 %: Tesla Model Y (12,7 %), Renault 5 E-Tech (13,7 %), Volvo EX30 (14,2 %) ir VW ID.7 (15,3 %). ADAC paaiškina, kodėl Mercedes taip smarkiai atsiliko – automobilis iš lizdo imdavo vos 8 amperus, kai visi kiti modeliai naudojo 10 amperų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad sprendimas susijęs su sąnaudų taupymu, o ne technine būtinybe.
Wallboksas – daug efektyvesnis pasirinkimas
Kai tie patys automobiliai buvo kraunami iš trifazės 11 kW sieninės stotelės (tipinis sprendimas ir Lietuvoje), nuostoliai sumažėjo kelis kartus, o skirtumai tarp modelių praktiškai išnyko:
- Renault 5 E-Tech – 5,1 % nuostolių
- Tesla Model Y – 6,1 %
- Mercedes CLA EQ – 6,9 %
- VW ID.7 – 6,9 %
- Volvo EX30 – 7 %
Bet ar tai reiškia, kad wallboksas tiesiog visada geresnis sprendimas? Taip – ir ne tik dėl efektyvumo. ADAC pabrėžia, kad naminė stotelė taip pat saugesnė nei ilgalaikis krovimasis iš įprasto buitinio lizdo, o įkrovimo laikas sutrumpėja kelis kartus.
Greitasis DC įkrovimas: kai baterija paruošta iš anksto
Kraunant nuolatine srove (DC) ir baterijai iš anksto paruoštai (preconditioning) 23 °C temperatūroje, nuostoliai tampa beveik nereikšmingi. Čia išsiskyrė Hyundai Ioniq 6 – vos 1 % nuostolių. Tesla Model Y ir VW ID.3 prarado po 3 %, Renault Megane E-Tech – 4 %. Esant 0 °C, bet vis dar iš anksto pašildant bateriją, rezultatai keitėsi minimaliai – Hyundai išliko lyderiu su tuo pačiu 1 %, o Tesla Model Y pakilo iki 4 %.
Tikrasis skirtumas atsiskleidžia, kai baterija nešildoma iš anksto ir automobilis pats turi „pažadinti” elementus jau prisijungęs prie stotelės. Tokiu atveju energijos poreikis smarkiai išauga – ypač pradiniame įkrovimo etape, kai kai kurie vairuotojai ekrane mato didesnę įkrovimo galią, nei nurodo gamintojas, jei tuo metu papildomai veikia ir salono šildymas. Šioje situacijoje Hyundai Ioniq 6 prarado 6 %, VW ID.3 – 7 %, Renault Megane E-Tech – 8 %, o Tesla Model Y – jau 10 %.
Ką tai reiškia Lietuvos elektromobilio savininkui
Lietuvoje namų įkrovimas naktiniu tarifu šiuo metu kainuoja apie 0,13–0,17 €/kWh, o viešos greitos DC stotelės – nuo 0,35 iki 0,46 €/kWh. Tai reiškia, kad ADAC išmatuoti nuostoliai turi tiesioginę piniginę išraišką: jei per metus elektromobiliu nuvažiuojama apie 15 000 km, o vidutinis sunaudojimas siekia 16–20 kWh/100 km, kelių procentų skirtumas tarp efektyviausio ir prasčiausio įkrovimo būdo per metus gali virsti dešimtimis eurų – ne dramatiška suma, bet ir ne nereikšminga, ypač skaičiuojant kartu su viešų stotelių kaina, kuri jau savaime dvigubai ar trigubai aukštesnė už namų tarifą.
Redakcijos vertinimu, ADAC duomenys dar kartą patvirtina tą pačią praktinę taisyklę, kuri jau seniai žinoma ir Lietuvos elektromobilių bendruomenėje: jei yra galimybė įsirengti wallboksą, tai atsiperka ne tik greičiu, bet ir realiu efektyvumu – nepriklausomai nuo to, kokį modelį vairuojate.
